captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šernų naikinimas Lietuvai kainuos milijonus

Lietuvoje nustačius afrikinio kiaulių maro užkratą, nuspręsta beatodairiškai naikinti šernus. Aplinkos ministerija įsipareigojo parengti šių gyvūnų populiacijos reguliacijos planą. Trečiadienį Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui jį pristačius Vyriausybės posėdyje, paaiškėjo, kad medžiotojų premijoms reikės daugiau nei 6 mln. Lt. O jei būtų nutarta šernus gaudyti specialiomis gaudyklėmis, tam reikėtų dar 40 mln. Lt.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvoje nustačius afrikinio kiaulių maro užkratą, nuspręsta beatodairiškai naikinti šernus. Aplinkos ministerija įsipareigojo parengti šių gyvūnų populiacijos reguliacijos planą. Trečiadienį Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui jį pristačius Vyriausybės posėdyje, paaiškėjo, kad medžiotojų premijoms reikės daugiau nei 6 mln. Lt. O jei būtų nutarta šernus gaudyti specialiomis gaudyklėmis, tam reikėtų dar 40 mln. Lt.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) priemonėms, kurias jau palaimino ir Ekstremalių situacijų valdymo komisija.

Kitaip tariant, nutarta padidintos afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje išmedžioti visus šernus. Likusioje Lietuvos teritorijoje pagal VMVT rekomendaciją šernų populiaciją nutarta sumažinti iki 10 proc.

O siekiant įgyvendinti VMVT nurodymus, kuriems pritarė Ekstremalių situacijų valdymo komisija, nutarta medžioklės plotų naudotojams, kurių plotai yra padidintos afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje, nustatyti užduotį 2013–2014 metų medžioklės sezonui – sumedžioti visus šernus.

Taip pat nutarta medžioklės plotų naudotojams, kurių plotai nepatenka į padidintos AKM grėsmės zoną, nustatyti rekomenduotinus šernų sumedžiojimo kiekius 2013–2014 metų medžioklės sezonui – iki 90 proc. šernų nuo populiacijos dydžio.

Be to, bus numatyti finansavimo šaltiniai ir patvirtintos finansinio skatinimo priemonės bei tvarka medžiotojams už šernų sumedžiojimą nustatant vienkartinę išmoką už sumedžiotą šerną. Siūlytina minimali išmoka – 250 Lt. Ši suma padengtų dalį vieno šerno sumedžiojimo kaštų.

Preliminarus sumedžiotinų šernų skaičius – apie 25 000 vnt., preliminarus lėšų poreikis apie 6,25 mln. Lt. Šių lėšų administravimą turėtų vykdyti VMVT.

Pavyzdžiui, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m., siekdama paskatinti medžiotojus aktyviau medžioti šernus, klasikinio kiaulių maro padarinių likvidavimo metu supirkinėjo iš medžiotojų šernus po 3 eurus už kg.

Tačiau Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad naudojant Ekstremalių situacijų valdymo komisijos pasiūlytą priemonę – šernų populiacijos mažinimui naudoti gaudykles-aptvarus, dėl šernų biologinių ypatumų prognozuotinas minimalus efektas.

Taip pat ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad šis būdas nepriimtinas ir ekonominiu požiūriu. Siekiant, kad šis būdas būtų efektyvus, būtina įrengti ne mažiau kaip vieną gaudyklę-aptvarą 1000 ha miškų. Vienos gaudyklės-aptvaro kaina yra apie 20 000 Lt, o bendras lėšų poreikis sudarytų ne mažiau kaip 40 mln. Lt.

Kiek laiko galios ekstremali situacija, neaišku

„Buvo pritarta, kad įvedama ekstremali situacija penkiuose rajonuose“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Pasak jo, taip pat pritarta šernų populiacijos mažinimo planui, kuriuo numatoma išnaikinti daugiau nei 20 tūkst. šernų. Planuojama, kad už nušautą šerną bus mokama 250 litų.

Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, šernų naikinimo priemonės bus taikomos ne tik tuose rajonuose, kur afrikinio kiaulių maro grėsmė didžiausia, bet ir likusioje Lietuvos dalyje. Šernų populiaciją sumažinti iki maždaug 7 tūkst. planuojama iki kitų metų pradžios.

„Planuojame 10 proc. palikti šernų, tai būtų apie 7 tūkstančius. Mes paskirstysim visiems būreliams kvotas, siūlysim ekonominį skatinimą, iš esmės už kiekvieno šerno sumedžiojimą būtų mokama po 250 litų ir nustatant kvotas, ir laiką, per kurį reikia sumedžioti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė V. Mazuronis.

Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad išlaidos už šernų šaudymą turėtų būti dengiamos Europos Sąjungos lėšomis. Pasak jo, kol kas neaišku, kada ekstremali situacija bus atšaukta.

„Labai sunku prognozuoti, kaip situacija valdoma ir kada mes paskelbsime, kada ją atšaukti. Lauksime pavasario, kai atšils, nes virusas labai atsparus, tai jo laukiame su nerimu ir žiūrėsime“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė J. Milius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...