captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susiskaldžiusi Lietuva: pusė gyvenimą grindžia mokslu, kita pusė – tikėjimu

Mokslo ir technologijų vystymu domisi beveik pusė Lietuvos gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų sutinka, kad mokslo ir technologiniai atradimai teigiamai veikia mūsų gyvenimą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Mokslo ir technologijų vystymu domisi beveik pusė Lietuvos gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų sutinka, kad mokslo ir technologiniai atradimai teigiamai veikia mūsų gyvenimą.

Tačiau beveik kas antras lietuvis įsitikinęs, kad visgi savo gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne tikėjimu. Tai parodė „Eurobarometer“ tyrimas, kurį atliko rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

„Lietuva pagal žmonių, kurie būtų linkę labiau vadovautis tikėjimo, o ne mokslo tiesomis, skaičių lenkia ES vidurkį – 45 proc. palyginti 39 proc. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šiam teiginiui visose ES šalyse labiau linkę pritarti vyresnio amžiaus žmonės arba turintys žemesnį išsilavinimą. Taip pat dažniau taip teigia nesidomintys mokslu ar nesijaučiantys apie jį informuoti“, – sakė TNS LT socialinių ir politinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.

Devyni iš dešimties lietuvių pritaria, kad mokslas ir technologijos daro teigiamą poveikį visuomenei. Tai gerokai daugiau už atitinkamą europiečių vidurkį, kuris yra 77 proc. Daugiausiai mokslo „aktyvistų“ mūsų šalyje yra tarp 25-39 metų amžiaus gyventojų bei vis dar studijas tęsiančių asmenų.

Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, žymiai didesnė gyventojų dalis mano, kad mokslinis švietimas yra labai svarbus skatinant jaunimo kūrybinį mąstymą. Mūsų šalyje taip teigiančiųjų yra 47 proc. kuomet tarp europiečių – 33 proc., Latvijoje 38 proc., o Estijoje – 32 proc. Lietuva pagal daugiausiai tokiai nuomonei pritariančių žmonių skaičių patenka į pirmąjį ES šalių ketvertuką.

Anot lietuvių, iš visų šalyje veikiančių grupių ir organizacijų labiausiai kvalifikuoti aiškinti mokslo ir technologijų vystymosi bei plėtros įtaką visuomenei yra mokslininkai, dirbantys universitetų ar kitų valstybinių mokslo įstaigų mokslinėse laboratorijose.

Taip teigia 70 proc. apklaustųjų. Kuomet mokslininkai, dirbantys privačių mokslo įstaigų mokslinėse laboratorijose, turi žymiai mažesnį autoritetą – jais šiuo klausimu pasitiki 39 proc. apklaustų gyventojų. Pasitikėjimas jais, palyginti su atitinkamu 2010 m. tyrimu, krito 10 procentinių punktų.

Aiškinant apie mokslo ir technologijų plėtrą, Lietuvoje yra pakankamai svarbus ir visuomenės informavimo priemonių vaidmuo. Labiausiai kvalifikuotu šaltiniu teikiant žinias šiuo klausimu kas penktas gyventojas įvardijo televizijos žurnalistus, 13 proc. – spaudos leidinių žurnalistus.

Kas trečias lietuvis teigia, kad yra informuotas apie mokslo ir technologijų vystymąsi ir plėtrą. Didžioji dauguma (69 proc.) Lietuvos gyventojų informaciją apie mokslo ir technologijų vystymąsi gauna iš televizijos. 45 proc. gyventojų ją pasiekia per interneto svetaines, 16 proc. lietuvių – per socialinę mediją ir tinklaraščius. Abu pastarieji rodikliai lenkia ES vidurkį maždaug trečdaliu.

„Lyginant su kitais europiečiais, esame labai pažangūs. pasitelkdami internetą informacijos apie mokslo ir technologijų vystymąsi paieškai., Įdomu tai, kad visos Baltijos šalys demonstruoja panašius rodiklius ir pagal juos kartu su Skandinavijos valstybėmis šiuo atžvilgiu Europos žemėlapyje išsiveržia į priekį“, – teigia R. Matulaitienė.

Minėta apklausa buvo atlikta 2013 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Jos metu tiesioginio interviu būdu apklausti 1027 gyventojai Lietuvoje ir 26 563 Europos Sąjungos šalyse. Tyrimas skirtas išsiaiškinti jų nuomonę apie mokslinius tyrimus, inovacijas bei mokslas ir technologijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...