captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Lietuvoje vis dar parduodami invaziniai meškėnai?

Nuo 2012 metų Lietuvoje yra draudžiama veisti ir prekiauti paprastaisiais meškėnais, kurie laikomi invazine rūšimi. Tiesa, iki šių metų net naminių gyvūnėlių parduotuvėse jais buvo prekiaujama ir atsirado susigundžiusių mielų gyvūnėlių įsigyti. Net ir dabar, jau draudimui įsigaliojus, interneto forumų diskusijoje ir skelbimuose pasirodo žinučių, kad kažkas nori įsigyti arba parduoti šį laukinį gyvūną. GRYNAS.lt atrado vieną tokių skelbimų ir susisiekė su jo autoriumi.
Meškėno jauniklis, Reuters/Scanpix nuotr.
Meškėno jauniklis, Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo 2012 metų Lietuvoje yra draudžiama veisti ir prekiauti paprastaisiais meškėnais, kurie laikomi invazine rūšimi. Tiesa, iki šių metų net naminių gyvūnėlių parduotuvėse jais buvo prekiaujama ir atsirado susigundžiusių mielų gyvūnėlių įsigyti. Net ir dabar, jau draudimui įsigaliojus, interneto forumų diskusijoje ir skelbimuose pasirodo žinučių, kad kažkas nori įsigyti arba parduoti šį laukinį gyvūną. GRYNAS.lt atrado vieną tokių skelbimų ir susisiekė su jo autoriumi.

Dvigubas eksperimentas

Panaršius internete į akis iš karto krinta netikėtas skelbimas, kad Kaune už 150 litų parduodami   Šiaurės Amerikos meškėnai. Skelbime rašoma, kad tai dviejų mėnesių meškėnų jaunikliai. Jie auginami namuose, puikiai sutaria su keturkoju augintiniu šunimi. Maža to, akcentuojamas šių žvėrelių draugiškumas, rašoma, kad jie mielai leidžiasi paimami ant rankų.

GRYNAS.lt jau sulaukė kelių pasipiktinusių gamtininkų komentarų. Jų teigimu, nuo „mažo mielo meškėniuko“ iki labai gudraus ir nepaklusnaus meškėno – vienas žingsnis“.

Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė jaunas vyras.

„Kam jūs norite įsigyti meškėną? Mažiems vaikams?“ – pokalbį klausimais pradėjo skelbimo autorius. Atsakius teigiamai, šis suskubo patikslinti – „aš meškėnais neprekiauju“.

Pasirodo, kad skelbimo autorius – studentas, rašantis mokslinį darbą, kuriame aiškinasi, ką žmonės žino apie šią iš Šiaurės Amerikos atkeliavusią rūšį. Jis taip pat „gaudo“ žmones, kurie nežino, kad meškėnai pavojingi ir stengiasi jiems suteikti daugiau žinių apie šią rūšį.

„Kad nenudegtumėte kada nors įsigijusi meškėną, noriu trumpai pasakyti, kad mažamečiams vaikams jis ypatingai pavojingas – gali apkandžioti. Tai nėra šuo ar katė, kuriuos galima apsikabinti“, – aiškino pašnekovas. Jo teigimu, tai nėra prijaukintas gyvūnas, jis yra grynai laukinis, o Lietuvoje nuo 2012 metų dar ir draudžiamas veisti bei pardavinėti.

Nors skelbimas netikras, neišsiduodame ir klausinėjame toliau: „Tai šito gyvūno net negalima parduoti?“.

Skelbimo autorius nepasimeta: „Anksčiau juos pardavinėjo „Kikoje“, Aplinkos ministerijoje nebuvo iškeltas šitas klausimas. Žmonės palaiko tris mėnesius, vaikams nuperka, pavažinėja Amerikoje, Vokietijoje – pamato, kaip ten juos augina ir paskui išleidžia į laisvę, nes niekas jų neima, zoologijos sodai neturi kur laikyti, nenori apsikrauti“.

Skelbimo autorius juokėsi sulaukęs kelių skambučių ir iš gamtosaugininkų, domėtasi, ar iš tiesų jis prekiauja meškėnais. Vyras visiems kantriai aiškina tikrąją skelbimo atsiradimo priežastį. Pokalbiu metu jis ne kartą pabrėžė, kad meškėnai, ištrūkę į laisvę, pridarytų gamtoje nemenkos žalos, todėl svarbu žmones informuoti: „Perėjimo sezonu jie daugiausiai maitinasi kiaušiniais, įlipa į medžius ir ėda išsiritusius jauniklius“.

Invazinių rūšių išskėstomis rankomis nelaukiama

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dėstytojas, zoologas Egidijus Bukelskis patvirtino skelbimo autoriaus iš Kauno teiginius, kad iš tiesų meškėnų, paleistų į laisvę, grėsmė reali.

„Mes laukiame vieno, dviejų, o galbūt ir trijų stambių gyvūnų, kurie gali patekti į Lietuvą ir apsigyventi mūsų krašte. Jie nebūdingi mūsų šaliai ir todėl yra daug pavojingesni nei daug kas įsivaizduoja. Meškėnai, pavyzdžiui, laipioja medžiais ir ten, kur jis buvo įvežtas kaip kailinis žvėrelis, Užkaukazėje pridarė didžiulių nuostolių gamtai – sunaikino ištisas grupes paukštelių. Todėl mes šito žvėrelio laukiame ne išskėstomis rankomis. Buvo priimtas nutarimas, kad jį reikia įrašyti į visus metus medžiojamų gyvūnų sąrašą“, – pasakojo mokslininkas.

Anot jo, toks įsakymas išleistas labai laiku, nes meškėnų laisvėje jau yra pastebėta Kupiškio ir Rokiškio rajonuose. Ten medžiotojams pavyko kelis jų ir nušauti. Vėliau pasirodė pranešimų, kad meškėnai apsigyveno Kuršių nerijoje.

„Šitas dalykas matyt buvo susijęs su tuo, kad žmonės nusipirkdavo juos kaip dekoratyvinius gyvūnėlius, palaikydavo, nusiveždavo į kaimo sodybą ir arba jie patys pabėgdavo, arba tiesiog vaikai paleisdavo... Jie pasprukę galėjo išgyventi metus ir ilgiau. Visa laimė, kad jie, matyt, pavieniui buvo, nesusiporavo, nepadarė žalos. Kai buvo sumedžioti trys, manau, kad tai buvo visa vada. Duok dieve, kad patelė žuvo, taigi sumažėjo tolesnis pavojus, bet jeigu išliko ir toliau gali poruotis, mums yra didelė grėsmė, kad turėsime šitą nemalonią rūšį“, – dėstė zoologas.

Šiuo metu Lietuvoje turime ir daugiau invazinių rūšių – kanadinės audinės, mangutai. Taigi mokslininkai baiminasi tiek jų plitimo, tiek ir  įsigalėjimo. E. Bukelskis atkreipia dėmesį, kad nors imamasi priemonių šių rūšių populiacijoms riboti, trūksta žmonių atsakingumo perkant egzotinius gyvūnus ir nepasidomint, ar jie nekelia pavojaus mūsų šalies bioįvairovei.

Kokią žalą daro pūkuotasis meškėnas iš Amerikos?

Paprastieji meškėnai laisvėje jau dabar gyvena Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. E. Bukelskis yra iškėlęs versiją, kad meškėnai gali migruoti net pasinaudodami traukiniais. Jeigu juose vežami grūdai, kuriuos meškėnai ėda, jie gali nukeliauti kelis šimtus kilometrų ir atsidurti visai jiems nebūdingoje aplinkoje.

„Tai realus kelias. Kodėl taip negali atsitikti? Tai yra versija, nesakau, kad taip ir atsitiko. Jų plitimo keliai įvairūs galimi“, – sakė VU GMF dėstytojas.

Anot pašnekovo, meškėnai kaip invazinė rūšis, patekusi į jai nebūdingą terpę, užima kurios nors kitos rūšies vietą. Kadangi jie gerai prisitaikę medžioti ir net laipioti medžiais, jie kelia grėsmę daugumai miško žvėrių, ypatingai paukščiams: „Jis atliks tą negerą veiklą ir padarys skriaudą smulkiajai mūsų faunai. Kad to neįvyktų – stengiamės, kad nepatektų“.

Šiuo metu, anot E. Bukelskio, pastebimas ir kitų stambesnių žvėrelių populiacijos gausėjimas. Kaip pavyzdį jis mini elnių augintojus: „Auginant dėmėtąjį elnią ar kitas rūšis, tikėtina, kad jie gali pasprukti iš aptvarų ir tapti pavojingais miškui. Pavyzdžiui, pietinėje Švedijoje atvežus baltauodegį elnią, per keletą metų išplito tokia maža kirmėlė siurbikė, kuri išnaikino 80 proc. stirnos populiacijos. Atrodo, menkas žingsnis, bet gamtai jis gali būti pavojingas“, – sakė mokslininkas.

Meškėnai neparduodami, bet yra norinčiųjų juos įsigyti

Lietuvos zoologijos sode Kaune šiuo metu gyvena 8 meškėnai, keturi iš jų persikėlė gyventi iš Klaipėdos, kuomet jie buvo konfiskuoti iš Klaipėdos „Mini zoo“ . Kaip GRYNAS.lt pasakojo šio sodo Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė, visi meškėnai yra jauni ir gyvena sode ne per seniausiai.

„Meškėnai nemėgstami dėl to, kad yra invazinė rūšis Lietuvoje, bet šiaip jie tikrai yra labai žaismingi. Vasarą apie pirmą valandą dienos vyksta jų parodomasis šėrimas, labai daug lankytojų susiburia pažiūrėti. Labai įdomu stebėti, kaip jiems būna padėtas maistas, jie nešasi jį į baseiną, šlapina vandenyje – „skalbia“, kaip mes juokaujame. Voljere veiksmas nuolat vyksta“, – pasakojo A. Grebliauskienė.

Žinduolių specialistė tikina, kad meškėnai, gyvendami zoologijos sode, jokios grėsmės nekelia ir nėra pikti gyvūnai. Žinoma, į laisvę jų paleisti nereikėtų.

Domimės, o kuo gi jie minta? Pašnekovė vardija, kad jų mitybos racionas itin platus – nuo kiaušinių, iki daržovių, mėsos ir net žuvies. „Labai mėgsta uogienę su varške“, – juokiasi A. Grebliauskienė ir čia pat priduria, kad jų racionas labai panašus į žmonių.

„Meškėnas gali įkąsti, bet tik tada, kai yra pažeidžiama jo erdvė. Bet šiaip, kada jis turi savo erdvę – jis tikrai nėra blogas gyvūnas. Jiems tiesiog yra pridėta etiketė kaip invazinio gyvūno, dėl to jo visi kratosi“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja.

Trejus metus dirbdama žinduolių skyriuje ji tikina niekada nesulaukusi žmonių skambučių, kad būtų siūloma atiduoti savo namuose laikytą meškėną, tačiau zoologijos sodas sulaukia žmonių, norinčių įsigyti meškėnų, prašymų: „Parduoti žmogui jų negalime, tai draudžia įstatymas, kad ir būtų meškėnų perteklius. Šiaip įsigyti žmonės tikrai norėtų, paaiškiname, kad tai yra invazinė rūšis ir jeigu jie ją laikys be leidimo, taikomos baudos“, – sakė A. Grebliauskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...