captcha

Jūsų klausimas priimtas

Geriausiai apmokamas politinis postas: eilė jau rikiuojasi

Briuselyje pasigirdo svarstymų, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų pretenduoti vadovauti Europos Komisijai, tačiau ji ne vienintelė kandidatė, kuri norėtų ar galėtų pretenduoti į aukštą postą europinėse institucijose.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Briuselyje pasigirdo svarstymų, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų pretenduoti vadovauti Europos Komisijai, tačiau ji ne vienintelė kandidatė, kuri norėtų ar galėtų pretenduoti į aukštą postą europinėse institucijose.

Neoficialiai kalbama, kad komisarų postai vilioja keletą įtakingų socialdemokratų, kurie norėtų pakeisti dabartinį Lietuvos atstovą Europos Komisijoje Algirdą Šemetą.

Pageidavimą užimti aukštą postą kurioje nors europinėje institucijoje neviešuose pokalbiuose yra pareiškęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

Kalbama, kad B. Vėsaitė netgi spaudžia premjerą Algirdą Butkevičių, esą šis yra jai skolingas, mat negynė jos per kelionės į Kazachstaną skandalą.

Tiesa, J. Olekas ir B. Vėsaitė yra ir kandidatai į Europos Parlamento narius, tačiau laimėjus europarlamentaro mandatą jo galima atsisakyti.

V. Andriukaitis po reitingavimo partijos skyriuose vietos kandidatų sąraše į Europos Parlamentą atsisakė, nors buvo 4-as.

Kaip tampama eurokomisaru?

Europos Komisijos komisarų kandidatūras siūlo nacionalinės valstybės, tačiau siūlymo procedūrą apibrėžia Lietuvos įstatymai. Pagal Vyriausybės įstatymą, kandidatą į Europos Komisijos narius oficialiai siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu.

Tačiau politinė mozaika Lietuvoje bus ypatingai pinkli, nes kartu su Europos Parlamento rinkimais vyks ir prezidento rinkimai.

Situaciją dar labiau painioja tai, kad D. Grybauskaitė nėra pareiškusi, ar ji tikrai dalyvaus prezidento rinkimuose, ir pasigirdę svarstymai, kad jos pavardė neva minima tarp kandidatų į Europos Komisijos pirmininkus.

Viena vertus, jei D. Grybauskaitė dalyvaus prezidento rinkimuose ir bus perrinkta antrai kadencijai, nuo jos pritarimo arba nepritarimo priklausys, kas taps eurokomisaru nuo Lietuvos.

Antra vertus, jei per stebuklą D. Grybauskaitė taptų Europos Komisijos pirmininke, Lietuva iš viso nebeturėtų eurokomisaro.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą yra turėjusi 2 atstovus Europos Komisijoje: 2004 m. Vyriausybė į šias pareigas pasiūlė D. Grybauskaitę, 2009 m. – Algirdą Šemetą. Abu į pareigas buvo paskirti iš finansų ministro pozicijų.

„Svarbiausią žodį diskusijose dėl kandidato nuo Lietuvos į Europos Komisiją tardavo premjeras“, – teigia politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Jo teigimu, visų trijų socialdemokratų galimybės tapti eurokomisarais yra panašios: visi politikai užima aukštas pozicijas Vyriausybėje, išskyrus B. Vėsaitę, kuri iš ūkio ministrės pareigų pasitraukė pernai gegužę.

R. Vilpišauskas pažymi, kad europinę karjerą nori išbandyti ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, kuris kandidatų sąraše Europos Parlamento rinkimams įrašytas 4-uoju numeriu.

Prezidento vaidmuo, skiriant eurokomisarą

Nepaisant Vyriausybės įstatyme numatyto patariamojo prezidento balso skiriant eurokomisarą, realybėje šalies vadovas gali turėti didelės įtakos. Pavyzdžiui, dar prieš siūlant skirti A. Šemetą į Europos Komisiją, šiam postui buvo numatytas tuometinis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Tačiau, neoficialiais duomenimis, išrinktosios prezidentės D. Grybauskaitės žodis lėmė, kad V. Ušackas netaptų kandidatu į pareigas Europos Komisijoje.
Prezidento įtaka gali lemti ir tai, kad į Europos Komisijos nario postą bus pasiūlytas ne socialdemokratų, o prezidento aplinkos žmogus.

Birutė Vėsaitė

Socialdemokratų partijos nariai gana atvirai kalba, kad B. Vėsaitė savo tolesnę karjerą mato kurioje nors europinėje institucijoje. B. Vėsaitė socialdemokratų kandidatų sąraše į Europos Parlamentą įrašyta 5-uoju numeriu, tad egzistuoja bent minimali tikimybė, kad politikė bus išrinkta į Europarlamentą ir jos politinės ambicijos bus patenkintos.

Tačiau nesėkmės atveju tikėtina, kad B. Vėsaitė ims spausti premjerą A. Butkevičių bei partijos kolegas dėl paskyrimo Europos Komisijos nare.

Socialdemokratai neoficialiai kalba, kad B. Vėsaitė jaučiasi išduota, nes kilus skandalui dėl kelionės į Kazachstaną bendrovės „Arvi“ išnuomotu lėktuvu premjeras ir partijos lyderis jos negynė. Interviu DELFI B. Vėsaitė irgi yra sakiusi, kad tikėjosi didesnio premjero palaikymo.

„Žinote, aš nesu sąmokslo teorijų šalininkė, bet manyčiau, kad kitos partijos už savo ministrus kovoja labiau. (…) Kai kurie premjerai už savo ministrus stojo netgi po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad jie supainiojo interesus. Mano atveju nebuvo net sulaukta šito“, – yra sakiusi B. Vėsaitė.

Tačiau jos galimybės tapti Europos Komisijos nare gali būti komplikuotos, jeigu prezidente po rinkimų išliktų D. Grybauskaitė. Šaltukas tarp jų perbėgo, kai prezidentė pareiškė, jog B. Vėsaitės veiksmuose išryškėjo atviros politinės korupcijos požymiai. Taip ji įvertino B. Vėsaitės kelionę į Kazachstaną.

„Jei prezidentas ar prezidentė turėtų abejonių dėl jos kandidatūros, toks dalykas (priverstinis atsistatydinimas iš ministro pareigų – DELFI) gali pamaišyti. Be to, iš tų trijų kandidatų ji mažiausiai susidūrusi su europiniais reikalais. Tai irgi galėtų būti kitas argumentas. Bet, aišku, atsistatydinimas iš ministro pozicijos tokiomis aplinkybėmis tampa tam tikru rizikos veiksniu politikui, kai jis siekia naujų pozicijų“, – teigia R. Vilpišauskas.

62-ejų metų amžiaus B. Vėsaitė savo rinkimų į Seimą anketoje buvo nurodžiusi, kad moka anglų, rusų, prancūzų ir lenkų kalbas.

Vytenis Andriukaitis

Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis nepretenduoja tapti Europos Parlamento nariu, nors skyrių atstovai jo pavardę išreitingavo į 4-ąją poziciją. Iš kandidatų sąrašų politikas išsibraukė prieš prezidiumui patvirtinant dokumentą.

Istoriko ir chirurgo išsilavinimą turintis 62-ejų metų V. Andriukaitis domisi užsienio politika ir buvo pretendentas užimti užsienio reikalų ministro postą.

V. Andriukaitis nurodo mokantis anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbas.

„Žinoma, jis europinius reikalus gerai išmano dar nuo tada, kai vadovavo Lietuvos delegacijai Europos Konvente prieš Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare. Pirmininkavimo metu gana aktyviai dirbo, ypač bendraudamas su Europos Parlamento nariais. Kvalifikacijos jis, turbūt, turi daugiausiai“, – teigė politologas R. Vilpišauskas.

Tačiau R. Vilpišauskas sako nesantis tikras dėl V. Andriukaičio apsisprendimo išvykti iš Lietuvos, mat nekandidatavimą į Europos Parlamentą jis yra motyvavęs siekiu tęsti darbus sveikatos apsaugos srityje.

Juozas Olekas

Krašto apsaugos ministras J. Olekas socialdemokratų kandidatų sąraše įrašytas 3-iuoju numeriu, todėl tikimybė jam tapti europarlamentaru išlieka aukšta. Gydytojo išsilavinimą turintis politikas nurodo mokantis anglų ir rusų kalbas, nors aukštoms pareigoms europinėse institucijose paprastai būtina ir prancūzų kalba.

58-erių metų J. Olekas iš kitų pretendentų išsiskirtų tuo, kad ministro pareigas užima jau septintoje Vyriausybėje: penkiskart jis buvo sveikatos apsaugos ministru ir antrą kartą eina krašto apsaugos ministro pareigas.

EK nario alga

Remiantis Europos Komisijos informacija, eurokomisaro alga siekia 20,6 tūkst. eurų per mėnesį (71,5 tūkst. litų) iki mokesčių. Europos Komisijos pirmininkas uždirba 25,3 tūkst.eurų (87,7 tūkst. litų), vicepirmininkas – 22,9 tūkst. eurų (79,4 tūkst. litų), neatskaičius mokesčių.

Europos Komisijos nariams taip pat priklauso 15 proc. išmoka nuo bazinio atlyginimo būsto išlaikymui. Eurokomisarai taip pat gauna po 607 eurus per mėnesį reprezentacijai, jiems padengiamos visų kelionių išlaidos.

Palikus eurokomisaro postą, asmeniui trejus metus mokama 40-65 proc. buvusios algos kompensacija, priklausomai nuo darbo Europos Komisijoje trukmės. Tačiau jeigu buvęs Europos Komisijos narys įsidarbina kitur, jam mokama sumažinta išmoka: sudėjus naują atlyginimą ir kompensaciją suma negali viršyti Europos Komisijos nario algos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Europos Parlamento rinkimai

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...