captcha

Jūsų klausimas priimtas

Starte – ir alkani politikos naujokai

Vyriausioji rinkimų komisija baigė Seimo rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių registraciją. Prie starto linijos stojo ir kaip niekada gausus naujokų būrys. Kokios jų galimybės?  
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija baigė Seimo rinkimuose ketinančių dalyvauti politinės kampanijos dalyvių registraciją. Prie starto linijos stojo ir kaip niekada gausus naujokų būrys. Kokios jų galimybės?

Ar politikos senbuviams iššūkį metę naujokai gali tapti jėga, kuri sudrebins šalies politinę sistemą? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su politologu Lauru Bieliniu.

Būsimuose Seimo rinkimuose su tradicinėmis partijomis pasišovė rungtis ir nemažas būrys naujų organizacijų, politiko duonos dar neragavusių veikėjų. Kodėl jų taip gausiai užderėjo?

Politinės kampanijos dalyvių gausą tikriausiai atspindi visuomenės poreikiai. Ko gero, niekada nerasime labai tikslių kriterijų, kiek partijų turėtų dalyvauti rinkimuose.

Kiekvienu atveju tai lemia visuomenėje susiformavusios kokios nors naujos to meto ambicijos, idėjos ar pretenzijos.

Gali būti, kad dabartinius politikos naujokus įkvėpė ir Arūno Valinsko įkurtos partijos sėkmė praėjusiuose rinkimuose.

Kiekvienuose rinkimuose atsiranda koks nors politinis junginys, kuris staiga gauna daugiau balsų, nei buvo manyta.

Tačiau abejoju, ar ši taisyklė pasitvirtins ir šįkart.

Dabartiniai politikos naujokai neturi ryškių lyderių. Nors, pavyzdžiui, „Drąsos kelias” visuomenėje buvo sukėlęs daug emocijų, tai ne partijos nuopelnas.

Ši organizacija susiformavo tik iš tos dramatiškos situacijos, bet rimtai jos įvaizdžio niekas nekūrė, jos atsiradimą lydėjo isterija. Galbūt sukelta isterija ir buvo palanki steigti partiją, bet vargu ar ši emocinė būsena išsilaikys ilgai.

Manau, nė viena naujoji partija neįveiks 5 procentų barjero.

Nors visuomenė, kaip minėjau, geranoriška naujokams, vis dėlto bet koks naujumas turi būti pagrįstas aiškia ir konstruktyvia politine platforma. O šiandieniai naujieji judėjimai net emocine prasme nesugeba telkti.

Priešingai, vos susibūrę jie jau ėmė skilinėti. Todėl nemanyčiau, kad rinkėjai šiose partijose ras tą naują, įspūdingą naujovę, kuri leistų jiems pripažinti kaip kitokią politinę jėgą.

Prieš rinkimus ėmę dygti dariniai vis dėlto gali nuvilioti dalį tradicinių partijų rinkėjų.

Kam politikos naujokai gali stoti skersai kelio?

Naujai atsiradusios partijos veikia populistinių kalbų lauke, todėl dėl rinkėjų balsų pirmiausia turėtų susirūpinti partijos, kurioms irgi nesvetima populistinė retorika. Pirmiausia tai – Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“.

 

O į rinkimus pasiskelbusi einanti keturių partijų koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“, kuriai vadovauja Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė ir kuri save sieja su Sąjūdžiu, gali būti rimtas iššūkis konservatoriams. Manau, dešiniesiems tai – netikėtas galvos skausmas.

Ši koalicija, kurios atstovų retorika būdinga konservatoriams, iš pastarųjų gali nuvilioti 2–3 procentus rinkėjų ir taip susilpninti jų pozicijas Seime.

Konservatorių laukia ir daugiau iššūkių. Antai Irenai Degutienei pirštinę metė Neringa Venckienė, nutarusi su Seimo pirmininke varžytis Naujamiesčio rinkimų apygardoje, o Antakalnyje su premjeru Andriumi Kubiliumi žada susirungti buvusi jo partijos bendražygė Aurelija Stancikienė. Ar šie varžovai lygiaverčiai, ar tai – viso labo viešųjų ryšių triukai?

Neatmestina, kad taip siekiama atkreipti į save dėmesį.

Kita vertus, manau, kad tai pasirengimas būsimam pralaimėjimui, nes šiaip pralaimėti – nesolidu, o neįveikti A. Kubiliaus ar I. Degutienės – nieko tokio.

Tačiau kandidatuodama, pavyzdžiui, Kauno rajone, N. Venckienė partijai galėtų užtikrinti bent vieną vietą?

Tikrai nebūčiau tuo įsitikinęs. Garliavoje laimėti rinkimus N. Venckienei tikrai daug mažiau galimybių nei Naujamiesčio rinkimų apygardoje, nes ten buvusią teisėją ir jos šeimą žmonės pažįsta geriau nei kitur. Ir pažįsta ne iš tų skandalingų reportažų per televiziją, o kaip kaimynus, ne tik turinčius problemų, bet ir jų sukeliančius.

Šįkart bus mažiau savarankiškų politinės kampanijos dalyvių. Kas atbaidė piliečius savarankiškai siekti Seimo nario mandato?

Jau matėme, kad atskirai rinkimuose dalyvaujantys politikai turi mažai galimybių laimėti. Šios kadencijos Seime toks buvo tik vienas. Norint gerai pasirodyti rinkimuose, neužtenka vien energijos ir laiko, reikia nemažai pinigų.

Bet drąsuolių atsiranda. Antai konservatorius Naglis Puteikis užsiregistravo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis. Dar vienas jo partijos bendražygis Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius nusprendė mesti iššūkį partijos kolegai Vitui Matuzui – jie susigrums toje pat apygardoje. Ar tai nėra tam tikros krizės šioje partijoje ženklai?

N. Puteikio pasiryžimo siekti mandato savarankiškai nevertinčiau kaip žygdarbio. Jis yra partijos kandidatų į Seimą sąraše. Ir toks blaškymasis greičiau rodo jo paties problemas – nesugebėjimą suderinti interesų ir ambicijų politinėje partijoje.

Teko lankytis Klaipėdoje, kur N.Puteikis kandidatuoja, ir mačiau jo rinkimų plakatus. Jie atitinka šio politiko emocinę būseną, kurią jis dažnai transliuoja. Jis rengiasi klaipėdiečius ginti, tik neaišku, nuo ko.

Kaip gali atrodyti naujasis Seimas ir kokią įtaką politiniam procesui gali turėti į jį prasprūdę įvairūs mišrūnai?

Jeigu tik jiems pavyks ten prasprūsti. Bet jų nebus daug. Trys, keturi ar penki naujokai vėjo nesukels.

 

O kaip, jūsų manymu, rinkimuose seksis dabartinėms parlamentinėms partijoms?

Neabejoju, jog 5 procentų barjerą perlips visos dabar reitingų viršūnėse esančios partijos. Manau, per anksti laidojama ir Liberalų ir centro sąjunga. Ši partija bene vienintelė parodė turinti stuburą, nepabijojusi ginti rizikingas pozicijas.

Sunkoka vertinti Liberalų sąjūdžio galimybes. Ši partija tarsi prarado veidą.

Šimtai kandidatų

Spalį Seimo rinkimuose ketina dalyvauti 27 partijos. Vienmandatėse apygardose jos jau iškėlė 413 kandidatų.

Dar 51 asmuo mandato sieks savarankiškai.

Kandidatais į Seimą savarankiški politinės kampanijos dalyviai galės būti registruojami tik surinkę ne mažiau kaip 1 tūkst. parašų ir sumokėję 2 tūkst. litų užstatą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiemet rinkimuose užsiregistravo dalyvauti net šešios naujos partijos: K. Brazauskienės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija, „Drąsos kelias“, Emigrantų partija, Lietuvos žmonių partija, „Lietuvos sąrašas“, sąjunga TAIP. Į rinkimus registravosi ir atkurta Tautininkų sąjunga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...