captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už vaikų praleistas pamokas britai baudžiami, o lietuviai atsiperka rašteliu

Žiemą turtingesni tėvai atžalas išsiveža į kalnus slidinėti ar į šiltus kraštus. Su pamokas praleidinėjančiais mokiniais susiduria kone visos Lietuvos mokyklos. Tačiau dėl vaikų pravaikštų mokykloje finansiškai kol kas nėra nukentėjusi nė viena šeima. Ar britiškų sankcijų reikėtų ir Lietuvoje?
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Žiemą turtingesni tėvai atžalas išsiveža į kalnus slidinėti ar į šiltus kraštus. Su pamokas praleidinėjančiais mokiniais susiduria kone visos Lietuvos mokyklos. Tačiau dėl vaikų pravaikštų mokykloje finansiškai kol kas nėra nukentėjusi nė viena šeima. Ar britiškų sankcijų reikėtų ir Lietuvoje?

4150 litų – tokią baudą gavo britų šeima, išsivežusi dukras į turistinę kelionę, dėl kurios paauglės praleido savaitę pamokų. Aukščiausiasis Didžiosios Britanijos teismas nutarė, jog tėvai, mokslo metų periodu leidęsi su vaikais į kelionę po Graikiją, tyčia ir sąmoningai paskatino juos praleisti pamokas be pateisinamos priežasties.

Išvyksta 1–2 vaikai iš klasės  

Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė pasakojo, kad pastebėjus, jog moksleivių praleidžiamas pamokas sunku sukontroliuoti, gimnazijoje buvo priimta tvarka, įpareigojanti tėvus iš anksto informuoti apie vaikų išvykimą į užsienį.

„Tėvai turi rašyti prašymą, kad ir auklėtojai, ir mes žinotume, kur yra mokiniai“, – sakė D.Žiurienė.

Direktorė užtikrino, kad šeimos atostogos mokslo metų laiku nėra masinis reiškinys. Žiemą ilsėtis išvyksta vienas ar du vaikai iš klasės.

„Tėvams ne visada pavyksta susiorganizuoti atostogas vaikų atostogų metu. Tačiau tokiu atveju mes nebeatsakome už mokinio rezultatus – tai tampa šeimos problema. Vaikai turi pasiimti iš anksto paruoštas užduotis ir grįžę atsiskaityti“, – tvarką paaiškino D. Žiurienė.

Noriu mokausi – noriu ne

Žvėryno gimnaziją lanko apie 1200 vilniečių. Nors kelionėmis ir nepiktnaudžiaujama, pamokų nelankymas – opi problema. Yra moksleivių, kurie praleidžia šimtus pamokų.

„Kai tėvai išsiveža, dar nieko baisaus. Blogiau, kai vaikai nelanko mokyklos tėvams to nežinant, ir visiška katastrofa, kai pamokas be priežasties praleidžia su jų palaiminimu“, – sakė D. Žiurienė.

Būtent tokiu atveju gimnazijos vadovė pasisakytų už pinigines baudas tėvams: „Pokalbiai, prevencija problemos nesprendžia. Pamokų praleidinėjimas prasideda nuo kokios devintos klasės, o 11–12 tampa masiniu reiškiniu. Mokiniai leidžia sau vėluoti, neiti, pramiegoti – noriu mokausi, noriu ne. Išspręsti šią problemą mokyklos yra bejėgės.“

Ji pritartų įstatymui, įpareigojančiam tėvus grąžinti vėjais paleistas mokinio krepšelio lėšas, kai moksleivis pamokas praleidžia be pateisinamos priežasties.

„Manau, tai būtų efektyvi drausminimo priemonė: kontrolė tėvams ir atsakomybė vaikams. Kol niekas nekerta per kišenę, tol yra tik teisės, o pareigų – ne. Nemanau, kad tik man vienai tą vietą skauda – daugeliui mokyklų tai yra skaudama vieta“, – įsitikinusi D. Žiurienė.

Tėvai nesuvaldo savo vaikų?

Profilinis mokymas, individualūs pamokų tvarkaraščiai, neva geriausiai atitinkantys vaiko poreikius, anot D. Žiurienės, į mokyklas esą įnešė labai daug chaoso: „Dalis mokinių pasirenka dalykus, kad reikėtų kuo mažiau mokytis. Yra elektroninis dienynas, kuriame matosi lankomumas, bet, man rodos, tėvai ne visada turi įtakos savo vaikams.“

Saugodami vaikus nuo problemų mokykloje tėvai neretai suraito pateisinamąjį raštelį, girdi, atžala pamokas praleido dėl jiems žinomų priežasčių.

„Kas ten per priežastys, lieka neaišku“, – atsiduso  D. Žiurienė.

Peržengus ribą gresia nemalonumai

Griežtesnę lankomumo kontrolę gali užtikrinti vadinamosios elitinės mokyklos, į kurias patenkama po stojamųjų egzaminų.

„Tokių problemų gal neturi Jėzuitų gimnazija ar Vilniaus licėjus, kur pasirašomos sutartys. Pašalinti nepažangių mokinių iki 18 metų mes neturime teisės“, – atkreipė dėmesį Žvėryno gimnazijos direktorė.

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Jurkuvėnienė patvirtino, kad tvarką mokykloje apibrėžia mokinių nuostatai. Pagal juos vyresniųjų klasių moksleivis per pusmetį gali praleisti ne daugiau nei 30 pamokų, kurioms pateisinti užtenka tėvų raštelio.

„Mokinys sprendžia, ar jam verta išnaudoti visą kiekį vienu kartu. Jei taip, jis prisiima atsakomybę už mokymosi rezultatus, nes grįžęs turės rašyti kontrolinius ir pan.“, – aiškino R. Jurkuvėnienė.

Peržengus 30-ties tėvų pateisinamų pamokų slenkstį, mokiniui gresia nemalonumai: „Gali būti įspėjimas, gali būti sudaroma laikina sutartis pusmečiui ar trimestrui.“

Neteisinga mokslo metų schema

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad britų pavyzdys, kai tėvai dėl vaikų pravaikštų mokykloje baudžiami per kišenę, vargu ar tiktų Lietuvai.

„Problema ta, kad šiandien mes labai daug tikimės iš šeimos: norime, kad ji laikytųsi visų teisės aktų ir garantuotų vaikų teises, tačiau nepagalvojame, kokias paslaugas iš valstybės realiai gauna šeima? Vakaruose mokykloje vaikai būna iki vakaro, turi įvairių užsiėmimų. Vasarą moksleiviai ilsisi trumpiau, tačiau turi daugiau atostogų mokslo metų laiku. Atostogos trunka trumpiau, bet būna išdėliotos proporcingais tarpais“,  – kalbėjo E. Žiobienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje moksleivių atostogos yra susietos su religinėmis šventėmis.

„Visiškai neatsižvelgiama į tai, kada vaikui iš tikrųjų reikėtų pailsėti. Tarkime, Velykos koreguoja pavasario atostogų laiką. Šiemet jos bus tik balandžio pabaigoje“, – atkreipė dėmesį vaiko teisių apsaugos  kontrolierė.

Didžioji Britanija – ne pavyzdys

Kaip trijų vaikų motina E. Žiobienė gali suprasti tėvų sprendimus. Slidinėjimo sezonu vaikams atostogų nebūna, nebent į kalnus vyktum per Kalėdas. Tačiau atostogauti per Kalėdas ar Velykas, kai tai daro visa Europa, yra labai brangu. 

„Laikausi labai griežtos pozicijos, kad mano vaikai turi eiti į mokyklą tada, kai privalo. Finansiškai gal ir nukentėsiu daug kartų, tačiau manau, kad mokslas yra labai svarbus. Čia kalbu kaip mama. Kaip kontrolierė noriu tikėti, kad tėvai, nuspręsdami vaikus išsivežti per mokslo metus, stengiasi įdėti kiek įmanoma daugiau jėgų, vėliau padėdami jiems mokytis savarankiškai“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad net be pateisinimo praleistos pamokos negali tapti priežastimi šalinti vaikus iš mokyklos. Bausti tėvus finansiškai – irgi ne išeitis.

„Nereikėtų mūsų lyginti su Didžiąja Britanija, nes mes vaiko teisių ir tėvų pareigų klausimai dažniausiai sprendžiami visai kitu lygiu“, – atkreipė dėmesį E. Žiobienė.

Žaidimo taisyklės – mokyklos bendruomenės reikalas

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) primena, kad vaiko teises į mokslą reglamentuoja Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Švietimo įstatymas, o tėvai, vadovaudamiesi savo teisėmis ir pareigomis, turi sudaryti sąlygas vaikui mokytis ir įgyti išsilavinimą.

Tėvams už vengimą arba kliudymą leisti į mokslą jaunimą iki 16 metų yra numatyta administracinė atsakomybė. Taip pat tėvams teikiama socialinė pedagoginė pagalba, padedanti šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali ar vengia lankyti mokyklą.

„Mokyklose pasitaiko atvejų, kai tėvai su vaikais vyksta atostogauti mokslo metų laiku. Kiekvienos mokyklos bendruomenė savo vidaus taisyklėse gali susitarti dėl tokių išvykų reglamentavimo ir būdų bei formų, kaip vaikams likviduoti mokymosi spragas. Ir mokiniai, ir jų tėvai privalo šių susitarimų laikytis“,  – portalui 15min.lt sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aida Janionytė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...