captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

Rinkimuose nebedalyvausiantis konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis teigia nenorintis jokių apkalbų dėl vaikaičio Gabrieliaus šuolio į Europos Parlamento rinkimų traukinį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Rinkimuose nebedalyvausiantis konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis teigia nenorintis jokių apkalbų dėl vaikaičio Gabrieliaus šuolio į Europos Parlamento rinkimų traukinį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

Pasak politiko, anūko jis neproteguoja ir niekaip neskatina eiti į politiką, nors dvasia remia G. Landsbergio pasirinkimą.

„Ką gali žinoti, ką šita pavardė gali žmonėms pasufleruoti? Ji gali paskatinti apsispręsti už šitą partiją arba kaip tik ne. Jeigu kas nors mąsto, kad V. Landsbergis kolūkius sugriovė, tai turėti kolūkių griovėjo pavardę nėra pats geriausias variantas“, – DELFI sakė V. Landsbergis.

– Ką jūs pats galvojate apie savo anūko G. Landsbergio kandidatavimą Europos Parlamento rinkimuose po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skėčiu?

– Aš nieko ypatinga negalvoju, tiesiog konstatuoju faktą ir stebiu įvykius. Pats stengiuosi nė kiek nesikišti.

– Ar yra priežasčių, kodėl stengiatės nesikišti?

– Matote, mes gyvename savotiškai labai sudėtingoje visuomenėje, neišskiriant nė mūsų partijos. Aš nenoriu klausytis kažkokių kalbų, kad jeigu mano anūkas pasiryžo eiti pabandyti jėgas politikoje, tai todėl, kad aš ką nors darau, kad čia mano projektas ar kad aš sudarau kokias protekcijas. To absoliučiai nėra. Aš nenoriu, kad taip net atrodytų kokiais nors požiūriais, kad kas nors galėtų platinti tokias apkalbas.

– Tai reikia suprasti, kad jūs nei remiate jį, nei skatinate, nei trukdote?

– Be abejo, dvasioje aš remiu. Jis yra šviesaus proto vaikinas, jau net ne visiškai vaikinas, o keturių vaikų tėvas. Po dešimties metų galbūt bus senelis.

Aišku, vertinant politikų amžiaus vidurkį jis yra jaunas ir eina į politiką tik dabar, nors kaip diplomatas dirbo politinį darbą daug metų.

Žinoma, kad aš jam linkiu sėkmės, bet nedeklaruoju to, nes tik paskatinčiau apkalbas. Kita vertus, kartais girdžiu ir nesąmonių: esą, jeigu senelis nereklamuoja, tai galbūt nepalaiko. Tad ir čia mūsų vargšės visuomenės mąstymo problemos.

– Jeigu jūsų anūko G. Landsbergio kandidatavimas niekaip nesusijęs su jūsų parama, tai išeina, kad partijoje jis turi kitų žmonių paramą? Gal žinote, kas iš partijos jį paskatino, pasiūlė?

– Aš jo neklausiau, ar kas nors iš partijos narių jį ragino. Manau, kad jis apie tai galvojo ir anksčiau, bet anksčiau jis negalėjo net prabilti apie politiką, nes pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą buvo tam tikri suvaržymai. Dabar tas įstatymas pakeistas, ir jis galėjo pajudėti į politiką neatsisakydamas tarnybos.

– G. Landsbergis į partiją įstojo labai labai neseniai ir daugeliui senųjų partijos narių tai atrodo truputėlį neteisinga, kad naujas žmogus taip greitai tapo vienu svarbiausių kandidatų Europos Parlamento rinkimuose. Jūsų nuomone, tai nėra pasinaudojimas pavarde ir jūsų indėliu?

– Aš tikiuosi, kad ne. Aš jam sakiau, turėsi bėdos su šita pavarde, net pajuokavom, gal reikia ją keisti. Žinoma, tai tik pajuokavimas, kad būtų geriau turėti kitą pavardę.

Dėl to, kad jis neseniai įstojo į partiją: kaip minėjau, anksčiau to nebuvo galima padaryti, nes diplomatams buvo suvaržymų. Tuo labiau, kad politikui reiktų reikštis politiškai. Dabar tai pasikeitė, ir jis nedelsdamas apsisprendė eiti į politinę veiklą. Pati pirmoji proga yra šitie rinkimai, gal bus kiti rinkimai... Be to, juk ne pats žmogus eina, jį iškelia partijos struktūra.

– Na, jį iškėlė vienas skyrius.

– Bus tarybos posėdis, gal taryba aprobuos ir įrašys į sąrašą. Tada tai jau nebus vienas skyrius, jau bus partijos iškeltas kandidatas. Nematau ko nors blogo.

– Nežinia, tai bloga ar ne, bet rinkimuose jam bus lengviau, nes dalis žmonių gali pagalvoti, kad balsuoja už jus.

– Nemanau, kad jie taip smarkiai suklystų. Galų gale, yra žmonių, kurie nusiteikę prieš mane, todėl tai gali būti ir nenaudinga. Yra ne tik partijos rėmėjai, yra dar galvojančių, ar balsuoti už tą partiją, ar kitą, ar trečią? Ką gali žinoti, ką šita pavardė gali žmonėms pasufleruoti? Ji gali paskatinti apsispręsti už šitą partiją arba kaip tik ne. Jeigu kas nors mąsto, kad V. Landsbergis kolūkius sugriovė, tai turėti kolūkių griovėjo pavardę nėra pats geriausias variantas.

– Kaip jūs pats reaguojate į šitą stereotipą?

– Žinote, kai kas nors man taip pasako, nors jau gana retai taip bebūna, tai aš visada turiu atsakymą: „Vyrai, steikit kolūkį, juk neuždrausta“. Bet kažkaip niekas to nedaro.

– Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai prezidento rinkimuose greičiausiai vėl parems dabartinę prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jūsų nuomone, ar to apskritai reikia?

– Aš nežinau, ar to reikia jau dabar. Kadangi visi pasisako, galbūt ir mūsų partijos vadovus tai kažkaip skatina neatsilikti nuo kitų. Aš suprantu padėtį taip: jeigu ji apsispręs arba kai ji apsispręs, tai beveik neabejoju, mūsų partija palaikys jos kandidatūrą.

– Planus dalyvauti prezidento rinkimuose neseniai išsakė Vilniaus meras Artūras Zuokas ir buvęs prezidentės patarėjas Linas Balsys. Kaip jūs vertinate jų siekius?

– Gali iššokti dar keliolika kandidatų, jeigu bus kokių nors paskatinimų. O kodėl ne Vytautas Šustauskas, pavyzdžiui? O kodėl ne ponia Kristina Brazauskienė? Yra žmonių, kurie turi politinių ambicijų, o dabar kaip tik proga pasirodyti.

– Jūsų nuomone, kandidatų kėlimesi tai ne pabaiga?

– Visaip gali būti, aš nenustebčiau.

– Kaip vertinate aplinkybę, kad mano paminėtus du kandidatus dalyvauti rinkimuose skatina asmeninis priešiškumas D. Grybauskaitei?

– Gali būti, kad būtent dėl to juos kas nors skatina iš šalies.

– A. Zuokas pareiškė, kad turi Europos Sąjungos ambasadoriaus Maskvoje, buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, konservatoriaus Vygaudo Ušacko paramą.

– Vienas kitas partijos narys gali remti, nieko čia ypatingo, tai neuždrausta. Gal paskui A. Zuokas jį parems. Svarbu, ką remia partija.

– Kaip vertinate Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės iniciatyvą oficialiai suteikti jums valstybės vadovo statusą?

– Čia panašiai kaip ir su tais rinkimais: aš nieko ypatingo negalvoju. Aš stebiu įvykius.

– Ką matote stebėdamas?

– Matau tam tikrą naują etapą. Vis dėlto Lietuvos valstybė turi kažką oficialiai pasakyti šiuo klausimu. Neoficialiai – nieko nereiškia, statusas matomas pagal darbą. Aš žinau, kaip mane vertina ir vadina pasaulyje, bet nei aš jų prašau, nei ką.

– Visus intriguoja tas faktas, kad tai Darbo partijos atstovės pasiūlymas.

– Gana įdomu, ar tai partijos ir tikrojo partijos lyderio sumanymas, tegul kas nors patyrinėja. Geriausia būtų, jeigu jūs klaustumėte pačios ponios L. Graužinienės: ar ji pati taip sumanė, kad jau laikas šį klausimą sureguliuoti? Čia yra sureguliavimas. Savaime tai būtų normalu, nieko bloga, o kodėl, kaip ir kas, tai čia jūsų profesijos dalykas – tyrinėti arba spėlioti.

– Seimas ketvirtadienį ketina balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuri sudarytų sąlygas nušalintajam prezidentui R. Paksui tapti kandidatu artėjančiuose prezidento rinkimuose. Kaip jūs vertinate šias pastangas ir kokią įtaką tai gali turėti rinkimams?

– Pirmiausia, prisipažinsiu, man truputį keistai atrodo Konstitucijos taisymas dėl vieno žmogaus. Bet jei jau kažkas taip nutarė ir įbrido į šitą problemą, tai turbūt darys kokį nors sprendimą.

D. Grybauskaitei bandoma sudaryti kuo platesnį konkurentų ratą. Kaip ir su tais pastaraisiais apsišaukimais, bus bandoma atiminėti bent po pora procentų balsų. Tokia, matyt, pasirinkta jos oponentų taktika. Oponentų, kurie baisiai nenori, kad ji būtų išrinkta. Jiems nesvarbu, kas bus išrinktas, kad tik ne D. Grybauskaitė. Tas frontas gana aiškiai matomas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...