captcha

Jūsų klausimas priimtas

Speigo kaustomi potvynio plotai virto čiuožyklomis

Dar tik penkios dienos žiemiškai balto vaizdo ir tik trys – stipresnio šalčio, o Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos rajonų lankos jau blizga, kiek akys užmato, iki pat horizonto ledo laukais. Potvynio užlietos lankos virto čiuožyklomis, kurias sutvėrė pagaliau įsikirtusi į savo vaidmenį žiema.
A. Aleksėjūnienės (lrytas.lt) nuotr.
A. Aleksėjūnienės (lrytas.lt) nuotr.

Dar tik penkios dienos žiemiškai balto vaizdo ir tik trys – stipresnio šalčio, o Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos rajonų lankos jau blizga, kiek akys užmato, iki pat horizonto ledo laukais. Potvynio užlietos lankos virto čiuožyklomis, kurias sutvėrė pagaliau įsikirtusi į savo vaidmenį žiema.

Savaitgalį vėjas buvo stiprus, jis nestorą sniego sluoksnį nupustė, sunešė į natūralias sąvartas, ir atviri pliko ledo plotai kaip mat sulaukė pramogautojų. Iš Šilutės prie potvyniu užlietų ir šalčio sustingdytų ledo laukų važiavo jauni žmonės, pasiilgę žiemiškų pramogų po atviru dangumi.

Dauguma čiuožinėjo pačiūžomis, palikę automobilius apsauginio pylimo papėdėje. Tuo metu ledo tyrais ties Pagrynių priemiesčiu pasivažinėti sumanė ir keturračių vairuotojai. Vienas jų ant galinės sėdynės vežėsi mažą vaiką.

Bet įsibėgėjus ledo platybėse kiaurai košianti žvarba ir nuo galvos kepurę plėšiantis vėjas privertė motorizuotą ekstremalą sustoti, geriau apmuturiuoti mažylį ir vėl truktelti į priekį ledu. Žinoma, ne į lankų gilumą, kur dar žioji siauros properšos, graužiamos srovių. Po kelių manevrų pasuko namo.

Dar atsargesnių čiuožėjų pora sekmadienį su pačiūžomis raižė nedidelius ledo plotelius tarp Žalgirių miško medžių, potvyniu užlietų ir šalčio sukaustytų. Atvažiavo automobiliu, kurį paliko prie kelio Šilutė–Rusnė, ir mėgavosi žiemiška gamta ten, kur didesnė užuovėja – pelkėto miško guote.

Visos šios natūralios čiuožyklos nepretenduoja lygintis į Kaune ar Panevėžyje savaitgalį atidarytas. Nes žmogaus ranka prie jų įrengimo nebuvo pridėta. Valdžia neva tam vis neturi resursų, tad tik perspėjo visus atsargiai elgtis potvynio apsupty. Nes įžūliausieji kasmet lūžta, skęsta, sušąla.

Dar gruodžio mėnesį nuo liūčių ir Kuršių marių štormų į žemumas išsilieję Nemuno intakai Gėgė, Leitė, Minija, Šyša, Tenenys, Veiviržas paskandino beveik 10 tūkst. hektarų teritorijas ir užliejo 16 vietinių kelių, einančių per tris savivaldybes, atkarpas.

Leitė du kartus šią žiemą pasiekė stichinę ribą ir liejosi per tilto viršų kelyje Užliekniai–Paleičiai. Krašto kelio Šilutė–Rusnė septintajame kilometre skersai plentą trejetą pastarųjų dienų sruvo kelių centimetrų gylio Leitės potvynio srautas, bet automobiliai jį nesudėtingai įveikdavo.

Dviejų sodybų, kurios yra atsidūrę potvynio apsupty, žmonės į sausumą dabar jau eina ledo keliu. Šimtmečiais taip buvo ir kol kaimai visai neišmirė – taip ir liks. Krašto žmones piktina tik antys, šio amžiaus pradžioje paleistos iš politikos sunkiasvorių lūpų. Jas neišmanėliai vartalioja iki šiol.

2002 metais į Šilutę atvykęs tuometis Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas paragino vietos žmones keltis iš čia ir kurtis saugesnėje vietoje už atitinkamą kompensaciją.

Netrukus rajono valdžia neraginama surinko pirmųjų pageidaujančiųjų išsikelti paraiškas ir pateikė Vyriausybei prašymus skirti kompensacijas(apie 70–150 tūkst. litų). Bet gavo atsakymą, jog valstybės biudžete šioms išlaidoms iš viso nėra numatyta pinigų.

„Tad kam reikėjo burną aušinti, vilionių miglą pūsti, jei pažadai šakėmis ant vandens liko surašyti?“ – sakė nuviltieji.

Žiemos šalčio pasiilgusieji ir iki sausio vidurio šiemet jo nesulaukusieji dabar gali smagintis. Jis nesitrauks ir šią savaitę.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...