captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teisė į nemokamą mediciną kai kuriems gali gerokai pabrangti

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė, kokie pokyčiai gydymo įstaigų lankytojų laukia šiemet.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pristatė, kokie pokyčiai gydymo įstaigų lankytojų laukia šiemet.

Be to, kad gydytojai kompensuojamų vaistų receptus jau gali išrašyti ne trims, o šešiems mėnesiams, o pacientai dėl savo lėtinės ligos pas specialistą galės patekti be šeimos gydytojų siuntimo, ministras turi užmojų įvesti socialinę teisybę privalomo sveikatos draudimo sistemoje.

Turniškėse gyvenantys turtuoliai moka tiek pat, kaip darbo žmonės

Pasak V.P. Andriukaičio, sveikatos draudimo mokestį privalo mokėti visi be išimties. Deja, šiandien ministrui susidaro įspūdis, kad žmonės gyvena be pareigų, tik su teisėmis.

Pasak SAM vadovo, Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad sveikatos draudimo įmokos dydis turi priklausyti nuo pajamų, tačiau pajamos gali būti dvejopos – gaunamos iš darbo užmokesčio ir kapitalo, dividendų, nuomos ir kitų dalykų. Todėl ministerija yra kreipusis detalesnio išaiškinimo. Šiuo metu sveikatos draudimo mokestis yra skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio. Dirbantieji sumoka apie 2,5 tūkst. litų per metus, o už pensininkus ir nedirbančius asmenis valstybė sumoka apie 802 litus.

„Mokėti draudimo mokestį – konstitucinė pareiga. Tačiau jo įmoka gali būti koreguoja. Kol kas nėra aišku, ar įmokos dydis turi priklausyti tik nuo darbo užmokesčio, ar nuo visų žmogaus pajamų. Šiuo metu laukiame teismo išaiškinimo. Vis dėlto reikia sutikti, kad žmonėms, gyvenantiems vien iš atlyginimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio krūvis yra per didelis, tuo tarpu tiems, kurie turi papildomų pajamų, krūvis yra per mažas. Kitaip tariant, yra pakankamai gausus sluoksnis žmonių, kurie kur nors Turniškėse gyvena apsitvėrę tvoromis, gali samdytis sargybą ir moka tokias pačias įmokas kaip ir sunkiai dirbantieji. Taigi svarstysime įmokos dydį, kai sulauksime teismo atsakymo, nuo ko ją turėtume mokėti“, – spaudos konferencijoje teigė ministras.

V. Andriukaitis užtikrino, kad pernai jo pradėti darbai šiemet leis įtvirtinti klasterių sistemą. Klasterį galima apibūdinti kaip vynuogių kekę, į kurią sujungtos visos kitos kekės, t. y. smulkesnės gydymo įstaigos. Ministro teigimu, sistema leis žmogus, kuriam, pavyzdžiui, įvyko infarktas ar insultas, per trumpiausią laiką išvengti negalios ir atsidurti tokioje medicinos įstaigoje, kuri jam būtina.

Kai kurie medikai dirba net aštuoniuose darbuose

„Startuoja eilių valdymo programos. Išanalizavome padėtį su specialybėmis – pas kokius gydytojus kiek tenka laukti, įvardinome priežastį – per didelis atotrūkis tarp pirminės ir antrinės gydymo grandžių. Pirminė grandis labai perkrauta, daug popierizmo, todėl jie nespėja padaryti visų tyrimų, dėl to specialistai negali diagnozuoti, jie daro papildomus tyrimus ir pakartotinę konsultaciją. Provincijoje vyrauja nuomonė, kad būtinai reikia konsultuotis Vilniuje ar Kaune, todėl specialistai čia lieka be darbo, o didmiesčiuose – perkrauti. Diskutuojame apie seselių normų išplėtimą, kad jos aktyviau dalyvautų ligonių priežiūroje, atskirose procedūrose, tyrimuose. Atstatome ir ligonių lankymą namuose – manome, kad nuo gegužės esant karščiavimui, ūmiam skausmui, viduriavimui ir pan. bus galimybė pacientui kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, net jeigu joje neprisirašęs. Yra ir pacientų drausmės problemų – iki 27 proc. atvejų pacientai paprasčiausiai neateina į konsultacijas. Šiemet mes pradedame dispanserizaciją – tie pacientai, kuriems nustatyta diagnozė, bus kviečiami pas specialistus tiesiogiai, be šeimos gydytojo siuntimo“, – naujoves vardijo V.P. Andriukaitis.

Ministro manymu, padėtis sveikatos apsaugos darbo rinkoje, kai medikai dirba net aštuoniose, septyniose ar penkiose darbo vietose, nėra normali. Jiems reikia sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jie esą galėtų nebesivarginti lakstydami po darbovietes.

„Mes norime padidinti sistemos skaidrumą. Didžioji dauguma medikų dirba sąžiningai, tik šaukštas deguto pagadina statinę. Taip pat šiemet bus aiškiau, kas yra būtinoji pagalba ir už ką reikia primokėti. Stebėsime įstaigas, kad žmonės gautų tai, kas jiems priklauso. Daugiau pinigų bus skiriama profilaktikai. Bus išplėsti ne tik vaikų profilaktiniai patikrinimai, skatinsime tikrintis žmones ir nuo 35 metų. Juk pirmose stadijose nuo vėžio žmones išgydome šimtu procentų ir neišleidžiame pinigų brangiam gydymui. O ar galite įsivaizduoti, kaip sunku spręsti kausimą, skirti ar ne brangų vaistą ketvirta vėžio stadija sergančiam žmogui? Ar suprantate, kokia kančia suprasti, kad resursų nėra, o žmogui vaisto reikia, jis turi viltį, nori gyventi. Profilaktika išgelbėtų nuo šių dramatiškų kančių“, – tikino V.P. Andriukaitis.

Tyrimas: ar susirgęs žmogus gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta tinkamai?

„Baltijos tyrimų“ atlikta paklausa parodė, kad beveik penktadalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad jų teisė į sveikatos priežiūrą yra užtikrinta, dar 60 proc. sutinka su teiginiu „iš dalies užtikrinta“. Priešingai mano 18 proc. respondentų. Pasitikėjimas per metus išaugo 5 proc.

37 proc. respondentų mano, kad mažas pajamas gaunantys žmonės gauna kokybiškas sveikatos paslaugas. 24 proc. su šiuo teiginiu nesutinka.

Geriausiai žinomos paslaugos, kurioms išleidžiamas sveikatos draudimo mokestis, yra gydymas bei prevencinės programos. 47 proc. respondentų įsitikinę, kad Ligonių kasos užtikrina gyventojų sveikatos priežiūrą, 16 proc. mano priešingai.

Ar susirgęs žmogus gali būti tikras, kad gydymo įtaigoje juo bus pasirūpinta tinkamai? Pasak „Baltijos tyrimų“ marketingo direktoriaus Romo Mačiūno, per pastaruosius metus teigiamai manančių pacientų gerokai padaugėjo. Teigiamai atsakė 68 proc. respondentų, neigiamai – 28 proc. Taip pat gerai žmonės pasitiki gydytojų kompetencija. Jais visiškai nepasitiki 10 proc., 31 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 57 proc. neturi abejonių dėl medikų žinių ir kompetencijos. „Bendro pasitikėjimo prasme tai vienas didžiausių rodiklių tarp visų profesijų“, – teigė pašnekovas.

Paklausti, kaip sveikatos paslaugų kokybė priklauso nuo asmeniško atsilyginimo darbuotojui, egzistuojančią priklausomybę įvardijo 56 proc. respondentų ir tik 12 proc. atsakė neigiamai.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos darbą labai gerai vertina 3 proc. respondentų, greičiau gerai – 46 proc., greičiau blogai – 27 proc., labai blogai – 7 proc. Pernai įvykusius pasikeitimus sveikatos apsaugos sistemoje teigiamai įvertino 33 proc., neigiamai – 25 proc. respondentų, dar 36 proc. pasikeitimų tiesiog nepastebėjo.

Bene labiausiai pastebėti įvykiai – kova su nesąžininga privačių įstaigų veikla, sekimas, kad būtų užtikrinta nemokama sveikatos priežiūra visiems gyventojams, bei kova su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Minėtas sritis teigiamai vertina per 70 proc. respondentų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...