captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sumažėjo manančiųjų, kad be kyšio bus blogiau gydomi

Per metus beveik dešimtadaliu sumažėjo manančiųjų, kad sveikatos priežiūros kokybė labai priklauso nuo asmeninio atsilyginimo medicinos darbuotojams, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Per metus beveik dešimtadaliu sumažėjo manančiųjų, kad sveikatos priežiūros kokybė labai priklauso nuo asmeninio atsilyginimo medicinos darbuotojams, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.

Kaip rodo tyrimų duomenų analizė, 2012 m. gruodį manančiųjų, kad sveikatos paslaugų kokybė labai priklauso nuo asmeniško atsilyginimo medikams, buvo 26 proc., o 2013 metų rugsėjį jų dalis sumažėjo iki 18 proc.

O manančiųjų, kad kyšiai nelemia gydymo kokybės, dalis per tą laiką išaugo nuo 5 iki 10 proc.

„Šitie rodikliai rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų mano, jog sveikatos paslaugų kokybė labai priklauso arba priklauso nuo asmeninio atsilyginimo, tačiau yra pastebimas pokytis“, – sakė „Baltijos tyrimų“ marketingo direktorius sociologas Romas Mačiūnas.

Manančiųjų, kad už visą sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti legaliai arba nelegaliai, sumažėjo nuo 26 iki 24 proc.

Tačiau šešiais procentais – iki 66 proc. išaugo supratimas, kad Lietuvoje veikia privalomasis sveikatos draudimas, kai gyventojai moka „sveikatos mokesčius“ ir už tai naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis.

Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, didėjant žmonių sąmoningumui, kurie supranta buvimo draustu Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) naudą, mažėja nedraustųjų šiuo draudimu skaičius.

Vien per 2013 metų gruodį jis sumažėjo net 14 tūkst. ir sausio pradžioje nukrito iki 280 tūkst. VLK vadovo vertinimu, tam įtakos turėjo nuolatinis aiškinimas žmonėms, kodėl svarbu mokėti PSD įmokas, bei valstybės institucijų koordinuotas darbas.

„Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad didesnė dalis (43 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog reikia palikti dabartinį PSD mokestį bei mokamų ir nemokamų paslaugų dabartinį santykį valstybinėse gydymo įstaigose, ketvirtadalis (24 proc.) pritartų dabartinio sveikatos draudimo mokesčio didinimui ir kartu, kad būtų daugiau nemokamų paslaugų valstybinėse gydymo įstaigose.

Šeštadalis (17 proc.) apklaustųjų pritartų PSD mokesčio mažinimui, tačiau įvedant privalomus mokėjimus kai kurioms paslaugoms valstybinėse gydymo įstaigose. 16 proc. respondentų dėl sveikatos draudimo neturėjo jokios nuomonės.

Už tai, kad nieko nereikėtų keisti, pasisako respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – iki 1500 litų (51 proc.), pensininkai (48 proc.), vadovai (53 proc.) bei bedarbiai (46 proc.).

Apklausa parodė, kad dabartinio sveikatos mokesčio didinimui labiau linkę pritarti gyventojai, kurie savo sveikatą vertina blogai, o šio mokesčio mažinimui šiek tiek daugiau pritartų respondentai, kurie savo sveikatą vertina gerai.

Dabartinio sveikatos mokesčio didinimo idėją labiau parėmė vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai, darbininkai ir ūkininkai.

Už šio mokesčio mažinimą dažniau pasisakė gyvenantys miestuose, respondentai, baigę kolegiją arba technikumą, specialistai ir tarnautojai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...