captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aštri Estijos ministro replika sulaukė reakcijos

„Rail Baltica“ turėjo būti didelis bendras Lietuvos, Latvijos bei Estijos projektas, kuriuo turėjo būti stiprinamas Europos geležinkelių tinklas, o Baltijos šalys turėtų tiesioginį kelią į tokius Šiaurės jūros uostus, kaip Roterdamą ir Hamburgą. Bet panašu, kad dabar iš šio projekto beliko barniai tarp Baltijos šalių.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„Rail Baltica“ turėjo būti didelis bendras Lietuvos, Latvijos bei Estijos projektas, kuriuo turėjo būti stiprinamas Europos geležinkelių tinklas, o Baltijos šalys turėtų tiesioginį kelią į tokius Šiaurės jūros uostus, kaip Roterdamą ir Hamburgą. Bet panašu, kad dabar iš šio projekto beliko barniai tarp Baltijos šalių.

Šią savaitę situacija tarp šių šalių vėl įkaito po to, kai Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius naujienų agentūrai papasakojo, jog jei į „Rail Baltica“ maršrutą nebus įtrauktas Vilnius, tuomet gali žlugti visas projektas. Pagal dabartinį planą, geležinkelis turėtų nuo Talino turėtų būti tiesiamas per Rygą ir Kauną, rašo wsj.com.

Toks mūsų ministro pareiškimas nenudžiugino Estijos transporto ministerijos – ji teigia, kad bet kokie „Rail Baltica“ užlaikymai kelia grėsmę negauti milijardų eurų, kuriuos Europos Sąjunga yra pasiryžusi investuoti į šį projektą.

„Pati Lietuvos vyriausybė norėjo, kad geležinkelis būtų tiesiamas per Kauną, o ne per Vilnių“, – leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistui sakė Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas. Jis pridūrė, kad sprendimas aplenkti Vilnių buvo priimtas ankstesnė Lietuvos vyriausybės, kuri buvo konstruktyvi. O dabartinė vyriausybė, prisiekusi kiek daugiau nei prieš metus, reikalauja pokyčių.

„Lietuvos vyriausybėje esama kvailių. Kai atėjo nauja valdžia, jie pasidavė „Lietuvos geležinkelių“ įtakai. Lietuvos vyriausybė gaišta laiką“, – sakė Estijos ministras.

Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas su tuo nesutinka. Jis tvirtina, kad būtent estai ir latviai nėra linkę bendradarbiauti ir gaišina laiką. Lietuva tiesiog stengiasi apginti savo nacionalinius interesus. Ir kodėl gi Vilnius turėtų būti aplenktas, kuomet didelio greičio geležinkelis jungs kitas dvi Baltijos šalių sostines?

„Mes esame draugiški ir tokio paties draugiškumo tikimės iš projekto partnerių. Ir kalbama ne apie kovą už Vilnių, o apie bendrą supratimą vykdant „Rail Baltica“ projektą bei draugystę“.

A. Šliūpas teigia, jog buvo ataskaita, kuri vertino projekto kainą ir naudą. Tebuvo preliminarus dokumentas. Dabar turėtų būti pradėti nauji, detalesni debatai apie geležinkelio maršrutą, kainą ir investicijas. Kaip ir J. Partsas, jis nesupranta, dėl ko staiga partneriai staiga ėmėsi vilkinti projektą tvirtindami, kad „Rail Baltica“ sujungimą su Vilniumi reikėtų finansuoti iš atskiro biudžeto.

„Ryga ir Talinas bus sujungti su Europa, o Vilnius pasiliks stovėti ant rusiškų bėgių? Sostinės į Kauną niekas neperkėlė, o visos kitos sostinės bus sujungtos su ES“, - sakė A. Šliūpas.

„Rail Baltica“ projektas yra Europos Komisijos plano atnaujinti daugiau nei 15000 kilometrų geležinkelio atidarant devynias didelio greičio linijas, didžiausius uostus jungiančias su svarbiausiais Europos komercijos centrais. Iš projektui skirti numatytų 26 mlrd. eurų apie 10 proc. turėtų atitekti „Rail Baltica“, jei tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės sutars bei įsteigs bendrą geležinkelį tiesiančią įmonę. Manoma, kad bendra „Rail Baltica“ projekto kaina turėtų būti apie 4 mlrd. eurų, o ES galėtų padengti net 85 proc. išlaidų.

Už ministro žodžius atsakys Estijos ambasadorius

Šeštadienį vakare į J. Partso aštrų pareiškimą, kuris „prasilenkia su elementaria diplomatija, pagarba kaimynams ir yra įžeidžiantis“ sureagavo ir Lietuvos vyriausybė - ji Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pavedė užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui pakviesti Estijos ambasadorių Lietuvoje, kad šis paaiškintų situaciją.

„Derybos dėl projekto „Rail Baltica“, kuris vienodai svarbus visoms trims Baltijos valstybėms, tebevyksta, o Lietuva stengiasi apsaugoti savo nacionalinius interesus – tai mūsų Vyriausybės pareiga. Norėtųsi tikėti, kad viešojoje erdvėje išsakyti Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministro žodžiai kai kurių mūsų ministrų kabineto narių atžvilgiu yra nesusipratimas. Lauksime Estijos ambasadoriaus paaiškinimo“, – pareiškė premjeras A.Butkevičius.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...