captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ginklai prieš artėjantį speigą: kuri medžiaga labiausiai šildo?

Vykstant ginčams dėl kailių, gyvūnų teisių atstovai neretai pabrėžia, jog žiemos nebėra tokios šaltos, kad be kailinių negalėtume išgyventi. Savo ruožtu kailinių nešiotojai atšauna, kad kailis ne tik šildo, bet ir puošia, kartu pabrėžia ir socialinį jį nešiojančio asmens statusą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vykstant ginčams dėl kailių, gyvūnų teisių atstovai neretai pabrėžia, jog žiemos nebėra tokios šaltos, kad be kailinių negalėtume išgyventi. Savo ruožtu kailinių nešiotojai atšauna, kad kailis ne tik šildo, bet ir puošia, kartu pabrėžia ir socialinį jį nešiojančio asmens statusą.

GRYNAS.lt domisi, kokių alternatyvų yra rinkoje ir ar kas gali šildyti geriau už kailinius.

Ar tikrai kailis pranašesnis už striukę?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorė, Studijų programos „Aprangos mados inžinerija“ koordinatorė dr. Virginija Daukantienė GRYNAS.lt teigė, jog kailiniai paltai ar puspalčiai pasižymi labai geromis termoizoliacinėmis savybėmis, kurias garantuoja termoizoliacinis sluoksnis – pūko danga. Kadangi jos akytumas didelis, ten telpa didelis oro kiekis.

„Brangūs kailiniai išskiria dėvintįjį iš aplinkos, pažymėdami jo aukštesnį socialinį statusą. Ypač mielai jie dėvimi ant plonų proginių drabužių. Tačiau avikailio apranga gali būti didelio svorio ir apsunkinti žmogaus judesius. Šlapdribos metu yra patogu dėvėti kailinius, kurių pūko danga yra viduje. Tuomet kokybiškai apdorotos kailio odos gaminiai neperšlampa ir nepraranda geros estetinės išvaizdos“, – aiškino V. Daukantienė.

Kaip alternatyvas nenorintiems nešioti kailio ar odos ji siūlė striukes iš daugiasluoksnių sintetinių medžiagų, kurių vidurinysis sluoksnis yra plonytės polimerinės membranos, pavyzdžiui „Gore–Tex“ politetraflouretileno membranos ar „Sympatex“ hidrofilinės poliesterio membranos.

 „Tokia apranga puikiai tinka aktyvaus laisvalaikio metu ar sportuojant. Jos funkcinės savybės užtikrina puikius drėgmės mainus, t.y. prakaito garų pasišalinimą iš po drabužiais esančios erdvės bei nepraleidžia vandens (lietaus ar ištirpusio sniego) iš išorės. Taip pat, kadangi viršutinis sluoksnis yra labai tankus mikropluošto audinys – tokia apranga nepraleidžia ir vėjo“, – kalbėjo KTU mokslininkė.

Vilnos paltai – gera išeitis biurų darbuotojams

Kaip pastebi V. Daukantienė, žiemos metu kostiumus ar kostiumėlius nešiojantiems žmonėms reikėtų rinktis geromis termoizoliacinėmis savybėmis pasižyminčius vilnonius gelumbinio audinio paltus ar puspalčius.

„Lietuvoje yra per dešimt kailinių gaminių pramonės įmonių. Didžioji dalis jų gaminamos produkcijos yra eksportuojama. Kaip ir minėjau, kai kuriose situacijose, norint atrodyti prabangiau, brangiakailių žvėrelių kailiniams gaminiams skiriamas didelis dėmesys. Tokiose situacijoje, manyčiau, jie bus dėvimi ir ateityje. Tačiau šiltėjant klimatui ir trumpėjant žiemai Lietuvoje, investuoti į tokius gaminius yra per brangu, ypatingai – turint galvoje aukštas jų kainas“, – svarstė V. Daukantienė, pridūrusi, jog Lietuvoje populiariausi – avikailių paltai ir puspalčiai.

Audinių, šinšilų, bebrų ar lapių kailiniai lietuviams dažniausiai pasirodo per brangūs. Karvių kailiai naudojami labai retai ir parenkami dažniausiai ekskliuzyviniams gaminiams.

Giria merinosų ir Romanovo avių vilną

Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius GRYNAS.lt teigė, kad avių vilnos šiluminės varžos niekas kaip ir nematuoja, tačiau pagal savo savybes žmogaus kūnui mieliausia yra merinosų vilna.

 „Avių vilna yra skirstoma į plonavilnę, pusiau plonavilnę ir šiurkščiavilnę. Šiurkščiavilnės būtų Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys ir Romanovo veislė. Pusiau plonavilnės faktiškai yra visos vietinės veislės, o plonavilnės yra merinosai“, – vardijo pašnekovas.

Vilna, anot jo, pagal savo plonumą turi ir atitinkamą paskirtį, šiurkščiavilnės yra daugiau kailinės avys, jų vilna eina kartu su kailiais, o plonavilnės yra naudojamos verpalams arba veltiniams.

„Jeigu kalbėtume apie veltus gaminius, būtų labiau tinkamos pusiau plonavilnės ir plonavilnės avys, o kailiams – geresnė Romanovo vilna, nes Romanovo avys būtent tam ir buvo išveistos. Romanovo vilna nuo merinosų skiriasi plauko storiu, Romanovo vilna yra labiau akuota“, – kalbėjo avių augintojų asociacijos vadovas.

Avių augintojas: ponios mieliau rinksis lapių kailinius, o ne avikailį

Pašnekovas, klausiamas, kaip jis manantis, ką vilkėti būtų šilčiau – kailinių žvėrelių kailinius ar iš vilnos pagamintą paltą, svarstė, kad kailiniai dėvimi ne tiek dėl šiltumo (nors nepaneigsi, kad jie ir šildo), kiek dėl grožio, prabangos: „Žvėrelių kailiniai, manau, daugiau yra kaip prabangos dalykas, negu kaip labai šiltas apdaras. Vis tik ponios į vakarėlį mieliau eitų su lapės kailiniais, o ne su avikailiu“, – samprotavo Ž. Augustinavičius.

Avių augintojų bendruomenė teigia mananti, kad avių vilna, tinkamai apdirbta, gali atrodyti ne prasčiau nei brangiakailių žvėrelių kailiniai, tačiau visuomenėje, susiklostęs požiūris, kad brangiai perkami kailiniai yra gero socialinio statuso simbolis.

„Galioja stereotipas, kad aviena smirda, taip ir su šituo požiūriu – sunku jį išgyvendinti. Sunku keisti visuomenės nuomonę, – pripažino Ž. Augustinavičius. – Kaip ir lėto maisto idėja, taip ir natūralių vilnonių gaminių idėja ne tik pas mus, bet ir visoje Europos Sąjungoje lėtai juda. Iš mūsų asociacijos yra tekę žmonėms važiuoti į lėto maisto judėjimo suvažiavimus Europoje, kiekvienais metais ten vyksta ir vilnos parodos“, – pasakojo Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas.

Nuo Pirėnų šunų verpalų iki oposumo vilnos ir kašmyro

Tarp internautų vykstanti diskusija, kuri medžiaga yra šilčiausia vilkėti žiemą, prie vienos išvados neprieina. Vieni giria sintetinius gaminius iš polipropileno, kurie sulaiko šilumą audinio viduje ir neleidžia kūnui sušalti esant atšiaurioms oro sąlygoms. Kitiems geriausias pasirinkimas žiemą atrodo avijaučių vilna, kuri  yra net 8 kartus šiltesnė už avių vilną, tačiau jos ir kaina gerokai „kandžiojasi“. Avijaučių vilna giriama dėl švelnumo ir ypatybės neprarasti šiluminių savybių net ir esant drėgmei.

Itin šilti yra ir Didžiųjų Pirėnų kalnų šunų verpalai. Šių šunų kailis yra dviejų sluoksnių – išorinis plaukas padengtas šiurkščia vilna, o vidinis poplaukis yra minkštesnis ir iki 10 kartų šiltesnis nei avių vilna. Internautai rašo, kad šių šunų verpalai yra pigesni už avijaučių, tačiau tokį gaminį sunku rasti.

Sterblinio žvėrelio, gyvenančio Australijoje ir Naujoje Zelandijoje, oposumo kailis – taip pat alternatyva, ieškantiems itin šilto gaminio žiemai. Kailių žinovų teigimu, oposumų kailis yra net iki 40 proc. šiltesnis nei avių vilna ir švelnesnis už angoros vilną.

Alpakos avių vilna taipogi giriama už šiltumą. Skaičiuojama, kad ji 7 kartus šiltesnė už įprastų avių vilną, be to, pasižymi ypatingu švelnumu. Alpakos vilnos gaminių apstu, tačiau jie turi vieną didelį trūkumą – dėl vilnos minkštumo jiems gali būti sudėtinga išlaikyti nekintančią formą.

Paskutinė alternatyva, kuri yra siūloma vilnų gerbėjams, – kašmyras. Jis yra išgaunamas iš Mongolijoje auginamų ožkų papilvės. Ši vilna yra itin švelni ir šilta, tačiau brangi, nes ožkos papilvio pūkus meta lėtai ir surinkti pakankamą jų kiekį verpalams gali užtrukti net iki metų laiko.

Šaltinis www.grynas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...