captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Graužinienė: galbūt reikėtų peržiūrėti KT teisėjų skyrimo tvarką

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl generalinio prokuroro atskaitomybės ir atleidimo tvarkos Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako, kad reikėtų pasvarstyti galimybę keisti KT teisėjų skyrimo tvarką.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl generalinio prokuroro atskaitomybės ir atleidimo tvarkos Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako, kad reikėtų pasvarstyti galimybę keisti KT teisėjų skyrimo tvarką.

„Ne vieną kartą esu pažymėjusi, kad KT yra skiriamas, nerenkamas žmonių, bet tampa aukščiausiu valstybės valdymo instrumentu. Vis dėlto galbūt reikėtų pagalvoti ir peržiūrėti pačią skyrimo tvarką. Gal reikėtų, kad žmonės juos išrinktų. Tada ir jų sprendimai būtų nepriklausomi“, – penktadienį BNS sakė Seimo vadovė.

Konstitucijoje numatyta, kad po tris kandidatus į KT teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos paskiria Seimas.

L. Graužinienė tvirtino sutinkanti su kai kurių parlamentarų vertinimu, kad KT išaiškinimas dėl generalinio prokuroro yra parlamentinės veiklos ribojimas.

Ji teigė, kad šio KT nutarimo įgyvendinimas susijęs ne tik su generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimu, pareigomis, bet jis palies ir kitus pareigūnus.

„Manau, kad bus svarstymai sisteminiu požiūriu, ne vienas prokuroras taip yra skiriamas, teikia ataskaitas. Esu įsitikinusi, kad mes svarstysime sistemiškai“, – BNS sakė L. Graužinienė.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.

Pagal Teismo išaiškinimą, generalinį prokurorą galima tik įpareigoti teikti visuomenei viešus pranešimus apie politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą ir kylančias problemas.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme, o Seimo statute gali būti numatyta, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.

KT išaiškinime pabrėžė, kad Lietuvoje Seimas negali kontroliuoti kitų institucijų „esant menkiausiai dingsčiai“.

„Parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali kontroliuoti bet kokius tokių institucijų (jų pareigūnų) sprendimus, inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims“, – rašoma nutarime.

Praėjusį rudenį Seimas yra priėmęs Prokuratūros įstatymo pataisą, pagal kurią generalinį prokurorą prezidentas galėtų atleisti Seimo siūlymu.

Be to, parlamentarai yra priėmę Seimo statuto pataisą, kuri leidžia nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...