captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš Rusijos URM – strėlės Lietuvai dėl neonacizmo

Rusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė kasmetinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungos šalyse, kurioje tradiciškai sukritikavo Lietuvą.
Kovo 11-osios eitynės. T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Kovo 11-osios eitynės. T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė kasmetinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungos šalyse, kurioje tradiciškai sukritikavo Lietuvą.

Ataskaitos autoriai tvirtina, kad šalyje stipri ksenofobija ir nepakantumas nacionalinėms bei kalbinėms mažumoms, o šalies valdžia kryptingai falsifikuoja istoriją, o savo politika skatina nacionalizmą ir neofašizmą.

Rusijos URM nepamiršo paminėti ir laidos „Žmogus ir įstatymas“, Gatajevų bylos, D. Ustinovo ekstradicijos bei parlamentaro Petro Gražulio ir dar kelių įvykių.

Rusijos kaltinimai – veidrodiniai atsakymai į Vakarų ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų priekaištus, tokį modelį dažnai pasitelkia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pasisakymuose. Ataskaitoje rašoma, kad „tarp aštriausių žmogaus teisių problemų Europos Sąjungoje ir toliau išlieka vis stiprėjanti ksenofobija, rasizmas, agresyvus nacionalizmas, šovinizmas ir neonacizmas“.

Vakarų fronte – nieko naujo

Tradiciškai kritikos kliuvo ir Baltijos šalims, o tarp jų – ir Lietuvai. Ataskaitos autoriai tvirtina, kad 2013 m. žmogaus teisių padėtis „Lietuvoje per daug nepasikeitė“, t. y. nepagerėjo.

Lietuvą kaltina, kad „sistemingos problemos šioje sferoje lieka nepastebimos valdžios“. Rusų sudarytame problemų Lietuvoje sąraše – rasizmas, nepakantumas, gausus smurtas šeimose prieš moteris ir vaikus, romų padėtis, „ksenofobijos ir nepakantumo nacionalinėms ir kalbinėms mažumoms apraiškos“, „antisemitizmo ir rasizmo apraiškų augimo tendencijos ir teisinės bazės silpnumas.

A. Paleckis, P. Gražulis ir nacionalinės mažumos

Žodžio laisvės varžymo pavyzdžiu rusai nurodo Algirdo Paleckio bylą. Taip pat mini ir parlamentarą Petrą Gražulį, kuriam „uždraudė laisvai išsakyti savo nuomonę apie seksualinių mažumų atstovų paradą“.

Dėmesio sulaukė ir nacionalinės mažumos. Rusijos nuomone, nesant įstatymų šiame klausime susidarė „teisinis vakuumas“, kuris sulaukia teisių apsaugos organizacijų pastabų, tiesa, kokių organizacijų, nenurodoma. Rusija kaltina Lietuvą, kad ne lietuvių kilmės Lietuvos piliečiai negali kandidatuoti į prezidentus.

Ataskaitoje taip pat rašoma ir apie „ribojamas galimybes gauti išsilavinimą gimtąja kalba“ nacionalinėms mažumoms. Turimos omenyje Švietimo įstatymo pataisos. Minima Lietuvos lenkų rinkiminė akcija, siūlanti grįžti prie ankstesnio įstatymo varianto.

Lietuvai ataskaitoje paskirti trys su puse puslapiai. Pažymėtina, kad tokiose ataskaitose pretenzijų iš Rusijos pusės vis daugėja, tai rodo ir Lietuvai paskirto skyriaus dydis.

Rusai turi Lietuvai pretenzijų ir dėl tyrimo apie slaptą CŽV kalėjimą šalyje, taip Gatajevų šeimos istorijos, Dmitrijaus Ustinovo ekstradicijos ir kitko.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...