captcha

Jūsų klausimas priimtas

KT sprendimas dėl generalinės prokuratūros seimūnus stebina

Seimo narius nustebino Konstitucinio Teismo pozicija, kad parlamentas nepagrįstai reikalauja generalinio prokuroro ataskaitos.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimo narius nustebino Konstitucinio Teismo pozicija, kad parlamentas nepagrįstai reikalauja generalinio prokuroro ataskaitos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, jog po ketvirtadienį paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo kyla klausimas, ar Lietuva vis dar yra parlamentinė respublika.

Liberalas Remigijus Šimašius teigė, kad politikams nepaliekama įrankių reikalauti atsakomybės už blogai atliekamą darbą.

Tuo tarpu konservatorių atstovai pasveikino Konstitucinio Teismo sprendimą, sakydami, kad šis išaiškinimas neleis su teisėsauga problemų turintiems valdantiesiems „kišeniniu“ paversti generalinio prokuroro.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui.

Pagal Teismo išaiškinimą, generalinį prokurorą galima tik įpareigoti teikti visuomenei viešus pranešimus apie politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą ir kylančias problemas.

„Supratu, kad turėsime pakeisti pavadinimą, vadinsime nebe ataskaitomis, o informacija, pranešimais. Toks labai keistas, prieštaringas išaiškinimas“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Jo teigimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas kelia klausimus dėl parlamento vaidmens kontroliuojant pareigūnus.

„Keista, tada kyla klausimas dėl visų kitų Seimo skiriamų pareigūnų – ar jie irgi neprivalo teikti ataskaitų. Tada klausimas kitas – ar Lietuva tebėra parlamentinė respublika. Gal tai irgi galėtų Konstitucinis Teismas išplėsti, išaiškinti“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

Konstitucinis Teismas išaiškinime pabrėžė, kad Lietuvoje Seimas negali kontroliuoti kitų institucijų „esant menkiausiai dingsčiai“.

„Parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali kontroliuoti bet kokius tokių institucijų (jų pareigūnų) sprendimus, inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims“, – rašoma nutarime.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys sakė, jog Seimas gali svarstyti keisti tiek įstatymus, tiek pačią Konstituciją.

„Konstitucijos tekstas ne visada taip skambėjo, kaip dabar skamba, dėl generalinio prokuroro, todėl galimi įvairūs variantai – arba pasiliks kaip KT nusprendė, galbūt bus ir Konstitucijos pataisų, visi variantai yra galimi“, – BNS sakė V.Gapšys.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius nenormalia vadina esamą situaciją, jog generalinio prokuroro negalima atleisti dėl blogo darbo.

„Neturi eiti kalba apie įtakos darymą generaliniam prokurorui, neturėtų to būti nei generaliniam prokurorui, nei kitiems prokurorams, bet vis dėlto reikalauti, kad kaip sistema prokuratūra veiktų gerai, man atrodo, yra politikų teisė ir pareiga, nes gero prokuratūros darbo tikisi Lietuvos piliečiai“, – BNS sakė parlamentaras.

„Aš tikrai gerbdamas Konstitucinio Teismo nuomonę ir išsakytą poziciją, kuri yra galutinė šiuo klausimu, vis dėlto kartu nemanau, kad normali yra dabartinė situacija, kai netgi tais atvejais, kai problemos tam tikroje srityje, šiuo atveju prokuratūroje, nėra sprendžiamos, o tiktai gilinamos ir didėja, kai nėra galimybės jokios jį paskyrusioms institucijoms – tai yra visų pirma prezidentui, o taip pat ir Seimui, kuris dalyvauja paskyrime, kažkaip atleisti generalinį prokurorą“, – teigė R. Šimašius.

Tuo tarpu konservatorius Kęstutis Masiulis sako, jog tokiu sprendimu Konstitucinis Teismas parodė, kad prokuroro negalima padaryti „kišeniniu“.

„Buvo iš pat pradžių aišku, kad valdančioji dauguma, kuri turi teisinių problemų, – prokurorai tiria Darbo partijos bylą, taip pat yra Neringos Venckienės byla, nors „Drąsos kelio“ frakcija ir nėra valdančiojoje daugumoje, bet nėra ir opozicinė – jie elgiasi lyg būtų koalicijos partneriai, akivaizdu, kad buvo bandoma padaryti prokurorą kišeniniu“, – BNS sakė K. Masiulis.

„Buvo bandoma padaryti taip, kad prokuroras, kasmet teikdamas ataskaitą, drebėtų dėl savo likimo, tai reiškia, kad jis labai gerai pagalvotų, ar tirti kokios nors valdančiosios partijos bylą“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Lapkritį prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo įstatymą, kuriuo plečiami Seimo įgaliojimai atleidžiant generalinį prokurorą, tačiau parlamentarai prezidentės veto atmetė ir įstatyme įrašė nuostatą, kad generalinį prokurorą prezidentas gali atleisti Seimo siūlymu.

Be to, parlamentarai yra priėmę Seimo statuto pataisą, kuri leidžia nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą.

Prokuratūros įstatyme numatyta, už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras atsiskaito prezidentui ir Seimui, o Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, kuri taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.

Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...