captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės kontrolė: jei į auditų išvadas žiūrėtų rimtai, būtų mažiau tragedijų

Valstybė, turinti ribotus išteklius, tačiau norinti užtikrinti žmonių gerovę, privalo elgtis labai išmintingai. Kaip valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir finansai, ar tinkamai valdžia rūpinasi visuomene, prižiūri Valstybės kontrolė, audituojanti įvairias valstybės gyvenimo sritis. „Operatyvūs auditai nėra panacėja problemoms spręsti. Problemų būtų mažiau, jei būtų rimtai žiūrima į auditorių nurodomus trūkumus. Tuomet būtų išvengta bent dalies susidarančių kritinių situacijų, kartais – net ir tragedijų“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Valstybė, turinti ribotus išteklius, tačiau norinti užtikrinti žmonių gerovę, privalo elgtis labai išmintingai. Kaip valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir finansai, ar tinkamai valdžia rūpinasi visuomene, prižiūri Valstybės kontrolė, audituojanti įvairias valstybės gyvenimo sritis. „Operatyvūs auditai nėra panacėja problemoms spręsti. Problemų būtų mažiau, jei būtų rimtai žiūrima į auditorių nurodomus trūkumus. Tuomet būtų išvengta bent dalies susidarančių kritinių situacijų, kartais – net ir tragedijų“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

– Kokias sritis pasirinkote audituoti 2014 metais?

– Žmogus ir jo socialiniai poreikiai, žmogaus teisių gynimas ir, žinoma, mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas – tai ašis, aplink kurią sukasi visi šių metų valstybiniai auditai. Esame suplanavę atlikti 109 auditus. Audito procedūros bus atliekamos daugiau nei 400 valstybės institucijų ir įstaigų.

Lietuvoje kasmet įvaikinama vos procentas tėvų globos netekusių vaikų, todėl pradėjome įvaikinimo organizavimo auditą. Vertinsime, kaip vykdoma įtėvių atranka, įvaikinimo skatinimo priemonės, kokia paslaugų infrastruktūra.

Įvertinę statistikos duomenis, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų kelia nerimą maisto kokybė, jo šviežumas, naudojami priedai ir su maistu susiję susirgimai, pradėjome auditą, kurio metu vertinsime, ar tinkamai reglamentuota maisto sauga, priežiūra ir kontrolė. Taip pat atliksime visuomenės sveikatinimo priemonių taikymo auditą. Susirūpinimą kelia ir didėjantis psichikos ligomis sergančių žmonių skaičius. Siekdami išsiaiškinti, kaip organizuojamos, koordinuojamos psichikos sveikatos paslaugos, kaip vykdoma prevencija, šiais metais pradėsime auditą ir šioje srityje.

Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, prekyba žmonėmis, lošimo ir didžiųjų loterijų organizavimo priežiūra, prekyba elektroninėje erdvėje – tai taip pat visuomenei itin aktualios šių metų auditų sritys.

Atlikdami studijų paskolų sistemos auditą, vertinsime paskolų teikimo sąlygas ir studijų kreditavimo sistemą. Tikimės, kad tai padės atsakyti į klausimą, kodėl kredito įstaigos išduoda gerokai mažiau paskolų, nei numatyta valstybės, ir padės jį spręsti.

Kol Lietuvos piliečių daugiau emigruoja nei grįžta, o į šalį kviečiami darbuotojai iš trečiųjų šalių, labai svarbu tinkamai valdyti imigracijos procesus ir racionaliai panaudoti užsieniečių integracijai skiriamas Europos fondų lėšas. Audito metu vertinsime, ar tinkamai koordinuojama institucijų veikla ir valdomi imigracijos procesai.

Didėjantis kibernetinių atakų skaičius skatina visus pasitempti šioje srityje. Vertinsime, ar valstybinės įstaigos pasirengusios atremti kibernetines atakas, ar skiria užtektinai dėmesio ir lėšų informacinių sistemų saugumui.

Dalyvausime tarptautiniame biometrinių asmens dokumentų gamybos audite, kurio koordinatorė – Šveicarija. Turėsime gerą progą palyginti asmens dokumentų gamybos proceso efektyvumą tarptautiniu mastu. Lietuvos asmens dokumentų išrašymo centro biudžetas – 39 mln. Lt.

Žmonėms aktuali tema – viešojo intereso gynimas. Į klausimą, kaip organizuojamas viešojo intereso gynimas valstybės institucijose, auditoriai atsakys jau šių metų pavasarį.

Iš viso šiais metais atliksime 38 veiklos ir 71 finansinį (teisėtumo) auditą.

– Užsiminėte apie viešojo intereso gynimą. Ar pavyks apginti viešąjį interesą nuo politikų, kurie neteisėtai atleidę darbuotojus padarė finansinės žalos valstybei?

– Laukiame precedento. Neseniai iš Klaipėdos apygardos teismo mus pasiekė žinia, jog teismas priėmė Generalinės prokuratūros ieškinį, kuriuo prašoma išieškoti iš buvusio vidaus reikalų ministro per 200 tūkst. Lt. Tokia suma iš valstybės biudžeto lėšų buvo sumokėta neteisėtai atleistam darbuotojui. Šis ieškinys buvo teikiamas pagal Valstybės kontrolės prašymą apginti viešąjį interesą.

Praėjusiais metais dėl viešojo intereso gynimo Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl penkių atvejų, kai auditų metu buvo nustatyta padaryta žala valstybei.

– Kodėl pati Valstybės kontrolė tiesiogiai nesikreipė į teismą?

– Mūsų institucija neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą teismuose. Valstybės kontrolė atlieka didelį darbą stengdamasi apginti viešąjį interesą kitomis teisinėmis priemonėmis. Tačiau nepavykus to padaryti, kreipiamės į Generalinę prokuratūrą, kad ši panaudotų kraštutinę priemonę – kreiptųsi į teismą.

– Ar šiais metais audituosite energetikos sritį, kurioje kyla ypač daug aistrų dėl lėšų panaudojimo efektyvumo? Iki šiol, regis, vengėte šios srities auditų?

– Tai – visuomenę klaidinanti informacija. Valstybės kontrolė per pastaruosius ketverius metus energetikos srityje atliko 13 auditų, nurodė probleminius aspektus ir pateikė rekomendacijas. Todėl sakyti, kad neauditavome energetikos srities, švelniai tariant, reiškia sakyti netiesą.

Šiais metais taip pat atliksime veiklos auditą energetikos srityje ir vertinsime, kaip veikia viešuosius interesus atitinkančių paslaugų administravimo, paskirstymo ir naudojimo kontrolės mechanizmai. Be to, lėšų panaudojimo teisėtumą energetikos srityje vertinsime atlikdami finansinį (teisėtumo) auditą Energetikos ministerijoje bei Valstybinėje energetikos inspekcijoje.

– Praėjusiais metais Seimas Valstybės kontrolei pavedė greta planinių auditų atlikti ir operatyvius, ribotos apimties auditus. Ar esate suplanavę laiko ir tokiems darbams?

– Kai iškyla poreikis atlikti papildomus skubius darbus, juos atliekame atidėdami planinius. Neturime tiek laiko kreditų, kad leistume sau jo rezervą.

Tačiau operatyvūs auditai nėra panacėja problemoms spręsti. Problemų būtų mažiau, jei būtų rimtai žiūrima į auditorių nurodomus trūkumus. Tuomet būtų išvengta bent dalies susidarančių kritinių situacijų, kartais – net ir tragedijų, kaip, pavyzdžiui, dėl nesklandumų Bendrojo pagalbos centro (BPC) veikloje įvyko skaudi nelaimė Panevėžyje. Taip jau nutinka, kad įsisenėję institucijų veiklos trūkumai kartais taip „pritvinksta“, kad virsta didelėmis problemomis su skaudžiomis pasekmėmis.

– Taigi ne visus Valstybės kontrolės nurodymus įstaigos įgyvendina, neretai netgi bylinėjasi teismuose...

– Būna ir taip. Todėl aš ir siūlau ne bandyti auditorių nurodytas problemas užginčyti teismuose, bet jas spręsti. Beje, iki šiol visas bylas teismuose esame laimėję.

– Valstybės kontrolė kontroliuoja visas valstybės institucijas ir įstaigas, o kas kontroliuoja Valstybės kontrolę?

– Nors esame nepriklausoma, aukščiausioji audito institucija, tačiau ir Valstybės kontrolė yra kontroliuojama. Finansinį auditą kasmet atlieka Seimo nutarimu paskirta audito įmonė, o parlamentinę kontrolę vykdo Seimas. Be to, kaip tik šiais metais mūsų institucijos veiklos ekspertinį vertinimą atliks Europos audito rūmų, Norvegijos ir Suomijos aukščiausiųjų audito institucijų atstovai. Bus įdomu sužinoti, kaip mūsų veiklą vertina kitų šalių ekspertai.

– Dėkoju už pokalbį.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...