captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos lenkų politikai per V.Landsbergio kalbą protestuodami paliko salę

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai pirmadienį iškilmingo Seimo posėdžio metu minint Laisvės gynėjų dieną demonstratyviai paliko salę, kai kalbą pradėjo sakyti pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.  
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai pirmadienį iškilmingo Seimo posėdžio metu minint Laisvės gynėjų dieną demonstratyviai paliko salę, kai kalbą pradėjo sakyti pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.

Seime minint sovietų agresijos 23-ąsias metines, Lietuvos lenkų partijos politikai pareiškė protestuojantys dėl to, kad nepriimami įstatymai, kurie leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime.

Partijos atstovai išsakė pasipiktinimą dėl teismo sprendimu skirtos daugiau kai 43 tūkst. litų baudos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui, kuris nevykdė teismo sprendimo nukabinti gatvių lenteles su užrašais lenkų kalba.

Vilniaus apygardos teismas jam skyrė 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, o teismo sprendimas nuimti nelegaliai pakabintas lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo.

„Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, žeminančią žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečių teises viešajame gyvenime, šalia valstybinės kalbos, vartoti gimtąją kalbą, Seimo LLRA frakcija pareiškia ryžtingą protestą palikdama salę V.Landsbergio pasisakymo metu“, – teigiama partijos pareiškime.

Skatinamas priešiškumas yra didžiausia žala Lietuvos lenkams, iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime sakė pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis.

„Vos prie keletą savaičių buvo prastūminėjamas anachronistinis valstybės kalbos išstūmimo įstatymas, kur pagal nekonstitucinį įstatymą būtų leidžiama jos nevartoti. Negi trys koalicijos vadai nepajėgia suvokti, kad įsigaliojus tokioms normoms kai kuriose vietovėse valstybinė lietuvių kalba realiai bus gujama šalin, iš ten bus gujama pati Lietuvos valstybė“, – sakė V.Landsbergis.

„Jau dabar įstatymai verčia ją patyčių objektu. Patyčių kultūra ir čia pribrendo, skatinamas piliečių nelojalumas, kiršinamas priešiškumas. Tai didžiausia žala Lietuvos lenkams, nors politvadovai neva jais rūpinasi“, – kalbėjo pirmasis faktinis šalies vadovas.

Taip pat jis iškėlė siūlymą neleisti valstybės valdyme dirbti nelojaliems valstybei asmenims. „Manau, verta Seime priimti porą valstybės tarnybos patikslinimų - kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių“, – sakė L.Landsbergis, ir ši jo frazė iškilmingo minėjimo dalyvių buvo sutikta plojimais.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...