captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Juška: nemanau, kad visas VSD kažką turi prieš mane, bet galbūt yra tam tikri asmenys

Generalinė prokuratūra pranešė pradėsianti ikiteisminį tyrimą dėl įslaptintos Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos atskleidimo žiniasklaidoje. Kalbama apie URM generalinės inspekcijos išvadas dėl slapta įrašytų diplomatų pokalbių paviešinimo praėjusią vasarą.
R. Juška, A. Ufarto (BFL) nuotr.
R. Juška, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Generalinė prokuratūra pranešė pradėsianti ikiteisminį tyrimą dėl įslaptintos Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos atskleidimo žiniasklaidoje. Kalbama apie URM generalinės inspekcijos išvadas dėl slapta įrašytų diplomatų pokalbių paviešinimo praėjusią vasarą.

Tąkart pokalbių paviešinimą užsienio reikalų ministras pavadino informacine provokacija, o prezidentė sakė, kad  tai – provokacija, nukreipta prieš Lietuvą ir jos pirmininkavimą ES Tarybai.

Po šio skandalo pareigų neteko ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška ir ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas. Kadangi nei URM, nei Valstybės saugumo departamentas nesikreipė į prokurorus dėl pokalbių paviešinimo teisėtumo, tai padarė pats atšauktasis ambasadorius R. Juška.

Buvęs ambasadorius R. Juška, dabar URM Politikos planavimo departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams – „Savaitės“ studijoje.

– Kad būtų aiškiau, siūlau pasiklausyti pokalbio, dėl kurio jūs buvote atšauktas iš Vengrijos, fragmentų.

Pokalbio fragmentas:

„O kramtomosios gumos įdėjai, uostomo tabako, kokio, „sėmkių“. Būtų labai kietas tas mūsų Butkevičius...”
„Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino (...) žemėlapių braižytų kaip ir mes. Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...“

– Ar prisipažįstate, kad čia kalbate jūs?

– Taip, prisipažįstu. Kalbu su savo geru draugu, kuris ne Zenonas Kumetaitis, o Darius Vitkauskas. Esame pažįstami jau bene 18 metų.

– Kodėl jūs vis dėlto apsisprendėte kreiptis į Generalinę prokuratūrą? Kas paskatino?

– Nusprendžiau kreiptis, nes esu įsitikinęs, kad mano atžvilgiu yra padarytas nusikaltimas, pasikėsinta į mano privatumą. Mano privatus pokalbis buvo kažkieno įrašytas, kai kur pridėti visai netikslūs titrai , viskas įdėta į „Youtube.com“. Baudžiamasis kodeksas numato iki 3 metų bausmę už tokį veiksmą. Aš manau, kad normalioje teisinėje valstybėje, kokia yra Lietuva, toks dalykas negali likti neištirtas.

– O kiek yra tiesos, kad prezidentės patarėja kažkam iš jūsų kolegų pranešė, kad VSD turi jūsų pokalbio įrašus? Tai yra tiesa, jūs žinote apie tai?

– Taip, aš girdėjau apie tai. Tas klausimas yra tiriamas. Prezidentės patarėja, kiek žinau, buvo apklausta. Ir jeigu paaiškėtų, kad čia – teisybė, tai situacija mūsų valstybėje yra labai liūdna. Tai reiškia, kad arba VSD pats padarė šitą nusikalstamą veiką, arba žino, kas tą padarė, ir dengia, slepia tuos, kurie padarė. Tada, kai buvo pats skandalo įkarštis, mes visi pasigavome versiją, ir aš pats jos iki galo neatmetu, kad tai galėjo būti kitos nedraugiškai nusiteikusios valstybės veiksmai. Ir tai buvo veiksmai mano, Lietuvos, ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės, atžvilgiu. Bet dabar vis iškyla klausimai, (dėl prezidentės patarėjos, dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio atsakymo Seimo nariui Vitalijui Gailiui) kurie verčia atlikti deramą tyrimą Lietuvos viduje. Ir tik tada bus galima grįžti prie versijos, kad tai buvo kitos valstybės grubūs veiksmai.

– Pone Juška, bet jūs jau buvote ne kartą į tokias, sakykime, panašias istorijas įveltas. Aš pamenu, kai Rusijos televizija paskelbė, tikriausiai, 2006 metais, kad tuometinis Gruzijos parlamento Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Givis Targamadzė su tuometiniu Lietuvos URM sekretoriumi Albinu Januška ir jumis – URM Užsienio politikos analizės ir planavimo departamento patarėju –  esą tarėsi, kad vertėtų nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį Aleksandrą Milinkevičių. Paskui Afganistanas, ąžuoliukų sodinimas, pinigų išeikvojimas ne vietoje ir ne laiku. Ar sietumėte šiuos įvykius?

– Taip, jie siejasi. Nuo 2006 metų, kai aš dirbau su Baltarusijos opozicija, tuo metu įvyko prezidento rinkimai, po to net ir baudžiamoji byla Baltarusijoje mano atžvilgiu buvo iškelta. Ir nuo to laiko vis pakliūvu į panašias situacijas. Mano telefono klausėsi Rusija, įdėjo į televiziją, teko aiškintis. Ąžuoliukų skandalas kilo tuo metu, kai mano pavardė buvo paskelbta kaip kandidato į ambasadorius Vengrijoje. Tada, atsimenu, buvo nemenkas skandalas. Bet tokia ironija – anksčiau man pavykdavo paaiškinti, kas ir kaip, ir valstybės ir ministerijos vadovybė suprasdavo. Dabar aš nebuvau apgintas ir tenka aiškintis apie mūsų valstybės tarnybų galimą dalyvavimą šitoje istorijoje.

– Ar tai reiškia, kad dabar atmetate tą trečiųjų šalių dalyvavimą ir daugiau šią istoriją sietumėte su vidaus reikalais?

– Jei atvirai, tai taip.

– Bet jeigu VSD ir prezidentūra žinojo apie tokius įrašus arba netgi turėjo juos, bet jūsų ne tik neįspėjo, neapsaugojo, jūs dargi netekote ambasadoriaus posto, tai koks buvo šitos akcijos tikslas? Jeigu tai nebuvo provokacija prieš Lietuvą, tai tada tai – provokacija prieš jus. Kam jūs užkliuvote?

– Na, nežinau, galbūt kažkam...Teisybės dėlei, tai aš nemanau, kad visas VSD kažką turi prieš mane, bet galbūt yra tam tikri asmenys, kurie turi kažką asmeniško. Aš galiu tik spėti. Galbūt dėl tų ankstesnių istorijų? Kai kur aš net ir vadinamas kažkokio klano iždininku, kas yra labai juokinga.

– Greičiausiai „valstybininkų“ klano?

– Na, Taip. Nežinau, tokie mano spėjimai. Kuo užkliuvo mano kolega A. Žurauskas, aš irgi negaliu taip aiškiai atsakyti. Bet jeigu taip yra, kad kažkas VSD laidelius kaišioja, tai yra labai apgailėtina situacija. Tam ir reikalingas tyrimas.

– Bet jūsų apmąstymuose yra konkretus asmuo, kuris tuos laidelius kaišioja?

– Taip, yra.

– Ar jums buvo leista susipažinti su URM generalinės inspekcijos atlikto tyrimo išvadomis?

– Aš padaviau pareiškimą susipažinti iškart po to, kai buvo pabaigtas tyrimas, bet iki šiol nesu susipažinęs, nes, kaip suprantu, generalinė inspekcija negalėjo man jų duoti – reikėjo ministro leidimo. Tad iki šiol aš nesu jų matęs.

 – Jeigu aš teisingai suprantu, visame šitame tyrime jūs neturite ministro palaikymo?

– Na, tikrai negavau tokio palaikymo.

– O kokie jūsų santykiai apskritai su ministru po šito skandalo?

– Dabar jokių.

– Ar jūs vis dėlto pripažįstate, kad tuose pokalbiuose nebuvote diplomatiškas, tai buvo pakankamai neprofesionalu. Ar tai buvo jums pamoka, ar pripažįstate?

– Pamoka kažkuria prasme taip, tikrai. Kaip jau sakiau,  tai buvo pokalbis su draugu. Bet, matyt, reikia filtruoti ir pokalbius su draugu. Tokią pamoką aš išmokau.

– Šiek tiek pavėluotai.

– Šiek tiek pavėluotai. Iš tikrųjų neatrodė, kad kažkuo rizikuojame, kalbėdamiesi iš dviejų NATO valstybių.

– O kaip tada įsivaizduojate savo tolesnę karjerą? Ministras jūsų nepalaiko, prezidentūros palaikymo, aš taip suprantu, irgi neturite, premjeras sakė, kad praradote jo pasitikėjimą.

– Dirbsiu analitinį darbą Politikos planavimo departamente, matysim, kaip seksis. Aš diplomatu dirbu 18 metų. Yra juodesnių ir šviesesnių dienų. Dabar – ne pats džiugiausias laikotarpis, bet aš optimistiškai žiūriu į priekį.

– Aš linkiu jums neprarasti optimizmo, ir labai ačiū, kad sutikote kalbėtis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...