captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai 2014 m. žada baigti tirti didžiausią Lietuvos istorijoje baudžiamąją bylą

Generalinė prokuratūra žada, kad Sausio 13-osios žudynių bylą teismui perduos dar šiemet. Esą tyrimas bus baigtas, paruošus Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems. Manoma, kad Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių. Spėjama, kad juos išduoti Lietuvai bus atsisakoma. Vytautas Landsbergis stebisi, kodėl tarp įtariamųjų nėra Michailo Gorbačiovo, ir kodėl prokurorai netiria kitų Sovietų Sąjungos agresijos nusikaltimų.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Generalinė prokuratūra žada, kad Sausio 13-osios žudynių bylą teismui perduos dar šiemet. Esą tyrimas bus baigtas, paruošus Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems. Manoma, kad Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių. Spėjama, kad juos išduoti Lietuvai bus atsisakoma. Vytautas Landsbergis stebisi, kodėl tarp įtariamųjų nėra Michailo Gorbačiovo, ir kodėl prokurorai netiria kitų Sovietų Sąjungos agresijos nusikaltimų.

Tai – tik dalis Sausio  13-osios bylos medžiagos, kurią sudaro 700 tomų dokumentų; juose – smulkiai aprašyti nusikaltimai prieš Lietuvos žmones. Dalies dokumentų išsaugoti nepavyko, nemažai restauravo Lietuvos centrinis archyvas.

Prieš trejus metus Generalinėje prokuratūroje sudaryta speciali tyrimo grupė teigia esanti per žingsnį nuo istorinio momento – prokurorai tikri, kad jau šiemet bylos medžiagą apie kruvinus 1991-ųjų sausio įvykius galės imtis vertinti teismai.

„Ši byla – ne tik didžiausia Lietuvos teisėsaugos istorijos byla, ji bus pirmoji, kuri bus perkelta į skaitmeninį formatą. Tai leis padės dalyviams susipažinti su byla. Taip pat padės ir teisėjų darbui. Skaitmeninės bylos formatas bus prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims, kai bus baigiami teisiniai procesai“, – sakė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyr. prokuroras Simonas Slapšinskas.

Prokurorai sako, kad baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems. Bylą atvertus teisme, Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai bus teisiami už akių, nes, spėjama, jie bylos nagrinėjime dalyvauti nesutiks.

Galimybė Sausio 13-osios bylą teisme nagrinėti nedalyvaujant kaltinamiesiems, atsirado pakeitus įstatymus, o 1991-ųjų agresiją prieš Lietuvą įvardijus kaip nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimą. Buvę kariškiai ir komunistų partijos aktyvistai įtariami užgrobę televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir kitus objektus, nužudę 14 civilių, per tūkstantį sužeidę.

„Tik Ukraina įvykdė mūsų teisinės pagalbos prašymą ir 2 asmenims įteikė teismo nutartis dėl pripažinimo įtariamaisiais. Rusija ir Baltarusija įvykdyti mūsų teisinės pagalbos prašymą atsisakė“, – sakė S. Slapšinskas.

„Rusija prašo Lietuvos perduoti jai visą baudžiamosios bylos medžiagą, jie teigia, kad atliks savo piliečių baudžiamąjį persekiojimą. Jeigu perduotume, Rusija jų nenuteistų, o mes neturėtume baudžiamosios bylos medžiagos“, – teigė Generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.

1991-aisiais Aukščiausiajai tarybai vadovavęs Vytautas Landsbergis stebisi, kodėl tarp įtariamųjų nėra paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo, kodėl prokurorai netiria Rusijos agresijos auka tapusio jų pačių armijos desantininko leitenanto Viktoro Šackicho nužudymo – jis nušautas šūviu į nugarą.  

„Jei bus bandymų sakyti, kad byla baigta, tai bus įdomu, kaip pagal ką ji bus vertinama. Byla yra tiems žmonėms, kurie patraukti atsakomybėn, ir daugiau nieko nėra? Tikrai taip neturi būti. [....] Sausio 13-osios byla liks atvira. Tolesniam tyrimui, kaltinimams, galbūt jie nebus realizuoti kol dar yra gyvų liudininkų ir įtariamųjų“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis.

Lietuvos prokurorai dar pernai tikino, kad per daugiau nei 20 bylos tyrimo metų taip ir nesurinko duomenų, leidžiančių M. Gorbačiovą traukti baudžiamojon atsakomybėn, apklausti jį Rusija atsisako.

„Kai jis (M. Gorbačiovas) tiek prirašęs atsiminimų, yra aprašęs tą situaciją, dar daugiau – po M. Golovatovo paaiškinimo, kad „Alfa“ [būrys] buvo atsiųstas ne be M. Gorbačiovo žinios, yra kitų jėgos struktūrų atstovų aiškinimas, kad M. Gorbačiovas žinojo. Atsiranda galimybė jam pateikti kaltinimus“, – teigė buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas.

Galimybę Lietuvoje teisti buvusį KGB būrio „Alfa“ vadą M. Golovatovą prieš pusantrų metų sužlugdė Austrija, paleidusi nusikaltimais žmogiškumui kaltinamą Rusijos pilietį nepraėjus nė parai. Kas kaltas, kad, nepaisant išduoto Europos arešto orderio, M. Golovatovas išvyko į Rusiją, iki galo taip ir nežinoma.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...