captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žiemos darganos palankios virusams plisti

Neįprastos žiemos darganos virusams plisti yra palankesnės nei dideli šalčiai, perspėja gydytojai ir vaistininkai. Anot jų, esant drėgniems orams, rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis padidėja. Tai patvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys bei pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Neįprastos žiemos darganos virusams plisti yra palankesnės nei dideli šalčiai, perspėja gydytojai ir vaistininkai. Anot jų, esant drėgniems orams, rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis padidėja. Tai patvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys bei pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2014 m. 1 sav. (gruodžio 30 – sausio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 32,6 atv./10 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu 2013-ųjų pabaigoje (gruodžio 23-29 d.) šis rodiklis buvo 24,4 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 1 savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje, rašoma pranešime spaudai.

„Dažnai žmonės mano, kad didžiausias pavojus „pasigauti virusą“ yra per šalčius. Tačiau išties pavojingesni yra drėgni ir apyšilčiai orai, kokie ir vyrauja pastarosiomis dienomis. Tai pastebime ir vaistinėse: jei paspaudus šaltukui, bendro peršalimo atvejų sumažėja, tai esant darganai, prasideda masiniai virusiniai susirgimai. Atitinkamai gerokai išauga antivirusinių preparatų, o jei neišvengiama komplikacijų – ir antibiotikų pardavimai “, – komentavo Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak šeimos gydytojos Vaidos Gedgaudienės, drėgname ore virusai, tarp jų ir gripo, dauginasi greičiau ir išlieka ilgiau gyvybingi. „Taip pat tokiose sąlygose žmonės greičiau sušlampa kojas, sušąla, susilpnina savo organizmo imunitetą. Pastaruoju metu aktyviausiai puola įvairūs peršalimo virusai, pažeidžiantys viršutinius kvėpavimo takus. Jų priskaičiuojama net per du šimtus. Paprastai negalavimai pasireiškia bendru silpnumu, nosies gleivinės paburkimu, kosuliu, čiauduliu, galvos skausmu“, – sakė ji.

Gydytojos teigimu, šie simptomai dažniausiai nėra „verčiantys į lovą“ ir trunka vos keletą dienų, tačiau neteisingai gydomi gali komplikuotis į sinusitą, bronchitą, gerklės uždegimą ir kitas rimtesnes ligas. „Be to, virusinės respiratorinės infekcijos yra labai užkrečiamos, nes nosiaryklėje ir burnoje esantys virusai, ligoniui kalbant, čiaudint ir kosint, lengvai pasišalina ir patenka pas naują savo auką. Į kvėpavimo takus virusas gali patekti ir per daiktus, pavyzdžiui, rankšluostį, stiklinę, mobilųjį telefoną“, – pažymėjo V. Gedgaudienė.

G. Krikščiūnienė patarė, kad bene efektyviausiai virusų patekimo į organizmo tikimybę mažina dažnas rankų plovimasis, taip pat tokios paprastos prevencinės priemonės kaip periodinis patalpų vėdinimas, pakankamas skysčių vartojimas, tinkamos aprangos pasirinkimas.

„Kita vertus, kad ir kaip stengtumėmės, palankiomis virusams oro sąlygomis dalis jų vis vien neišvengiamai atakuoja, o tuomet jau viskas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Todėl ypač svarbu mažinti kraujagyslių pralaidumą, kad ligų sukėlėjai negalėtų prasiskverbti į kraujotaką. Tam padeda tiek sveika ir pilnavertė mityba, tiek nuolatinis fizinis aktyvumas, grūdinimasis, tiek „prevencinių“ preparatų, tokių kaip vitaminas C, ežiuolės, greipfrutų sėklų ekstraktai vartojimas“, – teigė G. Krikščiūnienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...