captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į naują gyvenimą – 100 kilometrų su avimis

Avių banda šimtą kilometrų šešias dienas keliavo ne tik per kaimus, vienkiemius, bet ir Varėnos šaligatviais.
 

Avių banda šimtą kilometrų šešias dienas keliavo ne tik per kaimus, vienkiemius, bet ir Varėnos šaligatviais.

Tokias šiais laikais neįprastas kraustynes iš Dargužių į Kabelius surengė sūrininkas Audrius Jokubauskas, rašo šeštadienio „Lietuvos rytas“.

 „Gyvenime nesu dalyvavęs turistiniame žygyje, todėl man buvo labai įdomu pamėginti. 

Norėjome prisiminti klajoklių laikus, pabandėme įsijausti į jų kailį“, – po kraustynių sakė iš Kauno kilęs ir Dargužiuose (Varėnos r.) pusketvirtų metų gyvenęs ūkininkas 28 metų A. Jokubauskas. 

Jis iš 54 savo avių kelionei pasirinko šešiolika vyriausių, romiausių švelniakailių. 

Paaiškėjo, kad šimtas kilometrų, kuriuos teko įveikti šiems gyvūnams, visai ne kliūtis. 

Po kraustynių atšoko vestuves 

Buvęs Kauno breiko šokėjas A. Jokubauskas prieš kelerius metus Dargužiuose įkūrė Sūrininkų namus ir iš avių bei karvių pieno spaudė ir sėkmingai pardavinėjo sūrius. 

Tačiau šį pavasarį Audrius nusprendė pradėti naują gyvenimą – įsigijo už šimto kilometrų esančiuose Kabeliuose (Varėnos r.) žemės ir trobą, kurioje kadaise gyveno partizanų ryšininkas ir mokyklos direktorius. 

Šiek tiek apsitvarkęs po kraustynių vyras su išrinktąja Jovita iškėlė ir vestuves. 

Miesto nepasisekė išvengti 

Avims varyti A. Jokubauskas rinkosi maršrutą, kad arti būtų vanduo ir ganyklos, todėl nuo Dargužių iki Perlojos keliavo palei Merkį. 

Bandą su pagalbininkais jis ginė keliais, kuriuose mažai automobilių. 

Tiesa, teko kirsti automagistralę Vilnius–Alytus, nes prie Valkininkų gyvuliams varyti skirtoje pralaidoje po ja vandens buvo iki čiurnų. 

Pirmą dieną varovai su banda keliavo iš Dargužių per Valkininkus ir, persikėlę senuoju tiltu per Verseką, nakvojo miške. 

Pakilę kitą rytą jie ėjo per Urkionis, Mielupius, Pamerkius ir stovyklą įkūrė prie Matuizų. 

Trečia diena buvo įdomiausia, nes bandą teko varyti per Varėną. Paaiškėjo, kad miesto neišvengsi, nes aplenkti jį iškilo daugybė kliūčių. 

Avys gal dar būtų peršokusios didžiulį vamzdį, kuriuo pumpuojamas vanduo iš Varėnos tvenkinio į Žiežulio ežerą. Tačiau žygyje dalyvavęs arklio traukiamas vežimas jo nepervažiavo. 

Tad neliko nieko kita kaip avis varytis Varėnos šaligatviais. Vieni miestiečiai pirštu prie smilkinio pasukiodavo, kiti su šypsena nulydėdavo, treti klausė, ar avys ne iš cirko pabėgo. 

Paskui – Perloja, nakvynė prie Lavyso ežero, kitą dieną – Marcinkonys ir stovykla Paravėje prie Grūdos upės. 

Paskutinę naktį žygio dalyviai nakvojo Kapiniškėse, o kitą dieną per Margionis, Balaitę pasiekė Kabelius. 

Su giesmėmis – iki tvarto 

Maždaug pusšimtis nedidelio Kabelių kaimo gyventojų naujakurius pasitiko su duona, lašiniais, dainomis ir ritualais. Sutiktuvės sutapo su Jurginėmis, pavasario žalumos švente. Palydos iki tvarto durų vyko su giesmėmis. 

„Atėjus į Kabelius pradėjo lyti ir nugriaudėjo griaustinis. Sakoma, kad tai – geras ženklas”, – prisimindamas kelionės pabaigą šyptelėjo A. Jokubauskas. 

Iki naujakurių atvykimo Kabeliuose buvo vos dvi avys. Dabar jų kaime padaugėjo daugiau nei pusšimčiu. Audrius pripažino, kad vietiniai vis dar žiūri į juos kaip į psichus

Nuo pirmos žolės viduriavo 

Per dieną gyvuliams tekdavo įveikti po 15–20 kilometrų. Vadinasi, žygis trukdavo 4–5 valandas. Kitas laikas – poilsiui, ganiavai. 

Avys naujoje vietoje greitai atsigavo. Tik per kelionę iš jų buvo primelžiama mažiau pieno. Dabar jo – tiek pat, kaip Dargužiuose. 

Žygio pradžioje avis varė penki žygeiviai, o pabaigoje jų buvo aštuoni. Kartais prie kelionės prisidėdavo ir dabar jau A.Jokubausko žmona Jovita. 

Pasak Audriaus, didžiausia bėda buvo žolė. 

Žygio metu tris kartus lijo, o tai skatina jos augimą. O pavasario žolėje yra labai daug azoto, todėl avys suviduriavo. Tris avis dėl to teko girdyti ąžuolų žievės arbata.

 Varovai nusprendė šių gyvulių nekankinti ir vežti į Kabelius automobiliu. Per parą gyvuliai pasveiko. 

Pro bažnyčią vežė vežimu 

Buvo įdomu stebėti ne tik žmones, bet ir avis. 

Kelionės pradžioje jos labai bėgo, nes pavasarį dar nebuvo išleistos į ganyklą. 

Išsibėgiojusios antrą dieną avys nurimo, ir banda ramiai patraukė į Kabelius. 

Paklaustas, ar avys buvo ramios naktimis, A. Jokubauskas sakė, kad jas sutemus apjuosdavo elektrinio piemens tinklu. 

Dalyviai spėjo susukti ir filmą apie išskirtinį žygį. Operatorius paprašė bandą ginti pro Marcinkonių bažnyčią, tačiau kaip tyčia suviduriavo viena avis. 

A. Jokubauskas nenorėjo dėl įdomesnio kadro daryti lanksto ir varginti gyvūno, tačiau kompromisą rasti pavyko susirgusią avį įkėlus į vežimą. Ramiai jame stovėdama ji su kitomis keliavo pro maldos namus.

Melžia specialiame aptvare 

Po kraustynių gyvenimas Kabeliuose jau teka ramiai. 

Avis melžti pradedama prieš septynias ryto. Tvarte tam įrengtas specialius paaukštintas aptvaras. Į jį telpa penkios avys. 

Audriui padeda prancūzė Louisiana, į Lietuvos užkampį su savo draugu Alexiu atvykusi atlikti praktikos. 

Penkios į aptvarą įspraustos avys kantriai laukia, kol Audrius ir Louisiana tampo už spenių. Po to – kitos penkios. Iš viso melžiamų avių Jokubauskų ūkyje – dvidešimt. Rytą ir vakare iš vienos primelžiama vidutiniškai po litrą pieno. 

Manė, kad gydys kates 

Prie namo prieangio stovi kibiras su jau apdžiūvusiomis gėlėmis. Tai – vestuvių liudijimas. 

Buvusi vilnietė Jovita – veterinarė. Ji nė nesapnavo, kad teks rūpintis karvėmis, arkliais ar ožkomis. 

Mokydamasi ji galvojo, kad gydys kates ir šunis, tačiau gyvenimas pasisuko visai kitaip. 

„Į Kabelius atsikraustėme visam gyvenimui. Nors ne, negalima taip sakyti. Gal avis į Kapčiamiestį ar Mažeikius teks varyti“, – juokavo Jovita. 

Kodėl pora pasirinko Kabelius – tikrą užkampį, kuriame gyvena mažiau nei 300 žmonių? 

„Todėl, kad toliau nėra kur eiti. Toliau – Baltarusija“, – juokdamasis atsakė Audrius. Nuo Kabelių iki valstybės sienos – vos pustrečio kilometro. 

Kabeliuose surado ganyklų 

Vėliau A. Jokubauskas paaiškino, kad Dargužiuose pritrūko ganyklų avims. Mat skaičiuojama, jog trims avims reikia hektaro ganyklos. 

Kol kas naujakuriai nekviečia į Kabelius pirkti jų spaudžiamų sūrių, nes darbų iki rudens – kalnai. Pradėję kurtis ir tvarkyti namą jie sienose aptiko skylių. Bet ir čia gelbėja avys. Jų vilna naujakuriai užkamšo kiaurymes, kad partizano ir pedagogo troboje būtų šilta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close