captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prieš dvidešimt metų Lietuva pasibeldė į NATO duris

1994 metų sausio 4-ąją, tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas išsiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui, prašydamas priimti Lietuvą į Aljansą. Nors praėjo dvidešimtmetis, kairieji ir dešinieji iki galo nesutaria dėl to, kaip tuomet klostėsi įvykiai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

1994 metų sausio 4-ąją, tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas išsiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui, prašydamas priimti Lietuvą į Aljansą. Nors praėjo dvidešimtmetis, kairieji ir dešinieji iki galo nesutaria dėl to, kaip tuomet klostėsi įvykiai.

Lietuva pilnateise NATO nare tapo tik po dešimtmečio – 2004 metų kovo 29 dieną.

„Viltys po laiško išsiuntimo buvo paprastos – reikia pradėti procesą, mes niekaip negalime įstoti, kol mes patys nepasakėme, kad to norime. Ir tą būtinai reikėjo padaryti. Kai tai padarėme, prasidėjo vizitai, prasidėjo darbas. Bet kol nepadavei paraiškos, kad nori, niekam neįdomu“, – 15min.lt sakė buvęs parlamentaras, konservatorius Saulius Pečeliūnas, anuomet dalyvavęs darbo grupėje, rengusioje nacionalinio saugumo koncepciją.

Jis atkreipė dėmesį, kad tai buvo labai neramūs laikai: visai neseniai, 1993 rudenį, iš Lietuvos išvesta okupantų kariuomenė, teko derėtis su į mišką pasitraukusiais Kauno savanoriais.

„Buvo bandoma mus priešinti, parodyti, kad mes nepajėgūs. Kai susitvarkėme su tais dalykais, nusprendėme, kad laikas“, – sakė jis.

S. Pečeliūnas teigė, kad tuomet opozicinės partijos (valdžioje buvo socialdemokratai – aut.) nutarė, kad pasauliui jau atrodome kaip demokratinė valstybė, kurioje civilinė valdžia puikiai tvarkosi, todėl galime prašytis į NATO.

S. Pečeliūnas: iniciatyvos turėjo imtis prezidentas, bet to nedarė

Anot S. Pečeliūno, tokios iniciatyvos turėjo imtis tuometis prezidentas A. Brazauskas, tačiau jis to nedarė.

Konservatorius pabrėžė, kad tuomet buvo nuspręsta į procesą įtraukti tiek parlamentines, tiek ir Seime neatstovaujamas partijas, kurios parašė kreipimąsi į A. Brazauską, kad jis pradėtų belstis į NATO duris.

Tačiau, kaip teigė buvęs parlamentaras, prezidentas šį kreipimąsi padėjo į stalčių, o laišką išsiuntė tik likus kelioms dienoms iki Kopenhagoje įvykusio NATO viršūnių susitikimo, kuriame buvo sprendžiamas Aljanso plėtros klausimas.

S. Pečeliūnas akcentavo socialdemokrato Gedimino Kirkilo indėlį, nes, konservatoriaus teigimu, būtent jis įkalbėjo A. Brazauską išsiųsti tokį laišką, nors tai prezidentui buvo psichologiškai sunku, be to, jis įkalbėjo Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP) pasirašyti kreipimąsi į prezidentą.

Tačiau konservatorius neslepia, kad jį erzina tai, kaip apie tuomečius įvykius dabar kalba pats G. Kirkilas. S. Pečeliūnas įsitikinęs, kad jis bando padidinti Anapilin išėjusio A. Brazausko indėlį, parodyti, kad viskas vyko jo iniciatyva, nors buvo visai ne taip.

G. Kirkilas: nesutinku, kad mes delsėme

Kalbedamas su 15min.lt G. Kirkilas nenorėjo sutikti su S.Pečeliūno teiginiais, kad buvo delsiama rašyti laišką. 

„Laiškas buvo parašytas 1994 pradžioje, sovietų kariuomenė buvo neseniai išvesta. Visiškai nesutinku, kad mes delsėme. Taip ir buvo planuojama, kad tik kariuomenė išeina, kitų metų pradžioje mes žengiame šį žingsnį“, – sakė jis.

Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad A. Brazauskas laišką išsiuntė dar tada, kai specialiai sukurta grupė, kūrusi nacionalinio saugumo koncepciją, dar nebuvo baigusi darbo. Politikas įsitikinęs, kad 1994-ųjų pradžia buvo pats geriausias laikas tokiam žingsniui.

Pašnekovas pabrėžė nesureikšminantis A. Brazausko vaidmens, tačiau siūlė nepamiršti, kad jis tuo metu buvo prezidentas ir laiškas buvo išsiųstas jo vardu.

„Tai buvo kolektyvinis sprendimas, dirbo visi. Bet istorija tokia – A. Brazausko vardu pasiųstas laiškas“, – sakė G. Kirkilas.

Jo teigimu, šiandien viskas atrodo labai paprasta, mes pasiprašėme, o po kurio laiko NATO durys atsivėrė, tačiau tuomet reikėjo ryžto žengti tokį žingsnį ir šis klausimas kėlė didelę politinę įtampą.

„Laišką rašėme kolektyviai, ir man teko prisidėti, buvo derinama ir su kitomis partijomis. Tuo požiūriu buvo labai įdomus momentas. Aš visada primenu Ukrainos atvejį – kai ukrainiečiai parašė laišką, prašydamiesi į NATO, visi suprato, kad jie nenori į NATO. Parašyti laišką, padaryti pirmą politinį žingsnį nėra paprasta, reikia argumentuoti, šiuo požiūriu A. Brazausko laiškas buvo labai sėkmingas“, – pabrėžė jis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...