captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Germanas: Lietuva žengia į diplomatijos NBA lygą

2014-aisiais Lietuva pirmą kartą istorijoje dvejiems metams tampa Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) nenuolatine nare. Tai yra galimybė pagarsinti šalies vardą, kad Lietuva būtų pastebima ir pasauliniame kontekste, teigia užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

2014-aisiais Lietuva pirmą kartą istorijoje dvejiems metams tampa Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) nenuolatine nare. Tai yra galimybė pagarsinti šalies vardą, kad Lietuva būtų pastebima ir pasauliniame kontekste, teigia užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.

„Lietuvos patekimas į JT ST yra milžiniškas Lietuvos diplomatijos ir bendrai visos Lietuvos valstybės pasiekimas. Tai yra perėjimas į aukščiausią, jeigu naudotume krepšinio terminologiją – tai NBA lygą, – naujienų agentūrai ELTA sakė N. Germanas. – Kitą tokią galimybę turėsime ne anksčiau kaip po 50 metų. Tai yra labai reikšmingas įvykis Lietuvos valstybės gyvenime, kuris parodo, kad mes esame subrendusi, patikima, principinga valstybė, kuri turi savo poziciją ir norus.“

Lietuva narystės JT ST siekė nuo 1996 metų iš pradžių 2004–2005 metų laikotarpiui, bet vėliau dėl intensyvaus pasiruošimo narystei Europos Sąjungoje (ES) ir NATO buvo nuspręsta šį siekį atidėti. 2001-aisiais kandidatūra vėl iškelta 2014–2015 metams.

23 valstybių Rytų Europos šalių grupės kandidate paskelbta Lietuva spalio 17 dieną surinko balsų daugiausiai iš visų kandidačių ir taip pelnė savo istorinę galimybę.

Lietuva ne tik dvejus metus bus JT ST nare, bet ir du kartus po vieną mėnesį per šį laikotarpį pirmininkaus šiai institucijai.

Mūsų šalis turėjo imtis tokios atsakomybės jau sausį, bet pirmininkaujančiųjų eilė persistumdė po to, kai Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių kandidatė Saudo Arabija, protestuodama prieš negebėjimą užbaigti konflikto Sirijoje ir kitus politinius dalykus Vidurio Rytuose, atsisakė narystės JT ST.

Tada į jos vietą pateko Jordanija, kuri ir pirmininkaus institucijai pirmoji. O Lietuva pirmą kartą pirmininkaus JT ST vasarį.

Didžiulė atsakomybė visų dviejų metų laikotarpiu guls ant Lietuvos nuolatinės atstovės prie Jungtinių Tautų ambasadorės Raimondos Murmokaitės pečių. Kaip paaiškino viceministras, ambasadorė, kai negalės ministras, pirmininkaus JT ST.

Ji taip pat visus du metus pirmininkaus Lietuvai paskirtų trijų komitetų susitikimams: kovos su terorizmu, dėl situacijos Centrinės Afrikos Respublikoje bei tarptautiniam taikos ir saugumo užtikrinimo.  

„Pirmininkavimo metu pagrindinį darbą atliks atstovybė prie JT. Dviem metams Lietuva yra keletu papildomų žmonių sustiprinusi šią atstovybę. Taip pat yra perskirstyta žmonių ir pas mus ministerijoje, kad būtų sustiprintos tos kryptys, kurios buvo iki šiol ne tiek daug padengtos. Apie 60 proc. visos darbotvarkės JT ST užima klausimai, kurie yra susiję su Afrika. Tad labai svarbu turėti šios srities specialistų ir besidominčių tuo“, – aiškino N. Germanas.

Pasak viceministro, savo narystės JT ST metu Lietuva sieks, kad mažų valstybių balsas būtų geriau girdimas. Tarp Lietuvos prioritetų – ir ST veiklos skaidrumo didinimas, taip pat civilių, vaikų ir moterų apsauga, užtikrinant jų teises, ypač konflikto zonose.

„Šalia to yra globalūs klausimai, kurie mus irgi domina, tai yra klimato kaita, energetinis bei kibernetinis saugumas, masinio naikinimo ginklo platinimo grėsmės stabdymas. Maža valstybė turi ribotus resursus ir mažesnes diplomatinio manevro galimybes, tačiau mes stengsimės bet kokiu atveju, kad tie klausimai būtų vystomi“, – sakė N. Germanas.

Pasak viceministro, Lietuva, kaip ST narė, turės aktyviai ir tiesiogiai dalyvauti sprendžiant įvairius konfliktus.

„Situacija Sirijoje, Izraelio Palestinos santykiai, Irano branduolinė programa – tai yra ten, kur pasaulis seniai suka galvas, ir mes turėsime prisidėti“, – sakė N. Germanas.

Viceministro teigimu, išskirtinio biudžeto dviejų metų narystei JT ST nėra numatyta.

„Skirtingai nuo pirmininkavimo ES Tarybai, viskas vyks Niujorke, nėra numatyta kažkokių renginių, kuriuos turėtume surengti Vilniuje“, – sakė N. Germanas.

JT Saugumo Tarybą sudaro 15 narių. Nuolatinės narės, kurios turi veto teisę, yra penkios: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...