captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie apygardų ribų perbraižymo VRK planuoja grįžti po gegužės rinkimų

Rudenį pristačiusi projektą dėl Seimo rinkimų apygardų ribų keitimo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jį toliau svarstyti ketina jau po Prezidento bei Europos Parlamento rinkimų pavasarį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rudenį pristačiusi projektą dėl Seimo rinkimų apygardų ribų keitimo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jį toliau svarstyti ketina jau po Prezidento bei Europos Parlamento rinkimų pavasarį.

Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, kitame etape bus svarstomi pateikti pasiūlymai, pereinama prie galimų apygardų suskirstymo variantų nustatymo, o darbo grupė dėl apygardų ribų bus papildyta politinių partijų atstovais.

Komisijos vadovas prognozuoja, kad sprendimai dėl apygardų ribų keitimo turėtų būti patvirtinti iki 2015 metų, kad kandidatai galėtų pasiruošti Seimo rinkimams 2016-aisiais.

„Kol kas sulaukėm atsiliepimų, įvairios partijos atsiliepė, vienos pritaria, ar kitokius variantus siūlo, apibendrinsim tą medžiagą, ir tada turėtume pasiūlyt variantus, kad būtų galima juos svarstyt. Vyriausioji rinkimų komisija tą darbo grupę, kuri buvo sudaryta pradiniam variantui, bus išplėsta įtraukiant partijų atstovus, be abejo, jie tada turėtų pereit prie konkrečių variantų nustatymo“, – BNS sakė VRK vadovas.

Pasak Z. Vaigausko, klausimo svarstyme pauzė daroma, nes šiuo metu pagrindinis dėmesys tenka būsimiems rinkimams pavasarį, taip pat referendumui, kuri siūlo šaukti iniciatyvinė grupė.

„Mes dabar išeinam į rinkimus, referendumas, tikrai turim labai daug darbų, kurie yra neatidėliotini, šitie darbai, aišku, irgi greit turėtų būti padaryti, jų finišas turi būt, kad būtų pakankamai laiko prieš rinkimus, kad kandidatai žinotų, kokios jų apygardos“, – sakė komisijos pirmininkas.

Anot Z. Vaigausko, tokia proceso eiga dėl apygardų ribų ir buvo suplanuota. „Taip pas mus ir buvo suplanuota, nes čia Seimo rinkimų apygardos, o Seimo rinkimai vyks 2016 metais, aišku, kad turi būt tas iš anksto padaryta. Jei padarytume 2015 metų  pradžiai, galbūt vėlokai būtų padaryta, galbūt pavyktų padaryt anksčiau. Bet dabar išeinam į Prezidento, Europos Parlamento, referendumo rūpesčius, todėl kebloka dabar būtų padaryt“, – kalbėjo VRK vadovas.

Vyriausioji rinkimų komisija keisti Seimo rinkimų apygardų ribas ėmėsi, kad jose būtų suvienodintas dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitęs rinkėjų skaičius. Didžiausi siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais – Vilniui siūloma pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.

Darbo grupės skaičiavimais, šiuo metu Vilniuje visos apygardos, išskyrus Senamiesčio, yra per didelės savo rinkėjų skaičiumi. Kaune iš aštuonių apygardų penkios yra per mažos. Kaip konkrečiai šiuose miestuose perbraižyti apygardų ribas, darbo grupė siūlo spręsti kartu su savivaldybėmis „priėmus principinį sprendimą dėl apygardų skaičiaus“.

Rinkimų komisijos planą dėl apygardų ribų keitimo viešai sukritikavę yra Kauno atstovai, kurie nenori prarasti rinkimų apygardos. Prieš VRK darbo grupės planą yra pasisakę Kaune rinkti parlamentarai, miesto meras Andrius Kupčinskas, VRK yra išsiųsta ir per 1000 prieštaraujančių kauniečių parašų.

Pagal įstatymą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus – apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje – per 52 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40–43 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28–29 tūkst. rinkėjų – Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...