captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienu svarbiausių klausimų išeiviams tebelieka dviguba pilietybė

Šią savaitę posėdžiaujantis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas daugiausia dėmesio skirs jos veiklos perspektyvoms, taip pat ir pilietybės klausimui. Šis Seimas rinks ir naują organizacijos vadovę, šešerius metus vadovavusi Regina Narušienė nebeketina vėl kandidatuoti. 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Šią savaitę posėdžiaujantis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas daugiausia dėmesio skirs jos veiklos perspektyvoms, taip pat ir pilietybės klausimui. Šis Seimas rinks ir naują organizacijos vadovę, šešerius metus vadovavusi Regina Narušienė nebeketina vėl kandidatuoti.

Tuo metu Lietuvos parlamento Pirmininkė Irena Degutienė viliasi, kad į gimtinę grįš dalis emigravusių lietuvių, praneša LRT Televizijos laida „Šiandien“.

Per pusantro šimto lietuvių iš beveik 30 pasaulio šalių kalbės apie ryšius su gimtine, emigracijos raidą, lietuvių švietimą ir, žinoma, dvigubos pilietybės klausimą.

Iš posto besitraukianti bendruomenės pirmininkė pabrėžia, kad per visą jos darbą svarbiausias buvęs būtent pilietybės klausimas. Pagal įstatymą, dabar išvykę po 1990-ųjų dvigubos pilietybės negali turėti.

„Čia yra mūsų tautos tęstinumas. Tauta gali žlugti, jeigu tiek daug žmonių bus atskirti nuo tėvynės. Sakyčiau, kad priimtas pilietybės įstatymas yra vienas darbas, bet tai tik pirmas žingsnis. Reikia jį tobulinti, pataisyti, spręsti problemas, kurios netenkina dabartinių emigrantų“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad pilietybės niekas neturi teisės atimti. Ir šį klausimą jis vadina apgailėtinu, patekusiu į biurokratines pinkles.

„Aš esu už tai, jog jeigu lietuvis jaučia, kad jis yra lietuvis ir nori būti Lietuvos piliečiu, jam praktiškai turėtų būti sudarytos visos sąlygos, kad jis ją turėtų. Deja, Konstitucija turi savo paskutinį žodį. Aš už tai, kad Konstitucijoje būtų padarytos pataisos“, – teigė jis.

Lietuvių bendruomenės nariai teigia, kad emigrantai jaunėja, ne visiems svarbi tampa ir pilietybė.

„Yra šioks toks vertybių susimaišymas. Daugiau atkreipiame dėmesį į ekonominius standartus, kad kuo greičiau aš turėčiau mašiną, televizorių. Man ne vienas yra pasakęs, kad lietuvybė man televizoriaus nenupirks“, – sakė Lietuvos vyskupų delegatas užsienio lietuviams Edmundas Putrimas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė nepraranda vilties, kad į gimtinę grįš dalis pastaraisiais metais emigravusių lietuvių.

„Tas toks didesnis sugrįžimas, be abejo, greičiausiai gali būti tada, kai Lietuva ekonomiškai tikrai bus žymiai stipresnė negu šiandien, kada nedarbas pradės mažėti, kada pradės trūkti kvalifikuotos darbo jėgos“, – sakė ji.

Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, grįžo – 14 tūkstančių. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close