captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedų ekspertai: Rusija toliau ginkluosis ir rodys raumenis Baltijos šalių pašonėje

Rusijos investicijos į ginkluotę artimiausią dešimtmetį tik didės ir sėkmingai augins šios šalies karinę galią.
Pergalės dienos minėjimas Maskvoje, Sipa USA/Scanpix nuotr.
Pergalės dienos minėjimas Maskvoje, Sipa USA/Scanpix nuotr.

Rusijos investicijos į ginkluotę artimiausią dešimtmetį tik didės ir sėkmingai augins šios šalies karinę galią.

Tokią išvadą skelbia Švedijos Gynybos tyrimų instituto (FOI) ekspertai ataskaitoje „Russian Military Capability in a Ten-Year Perspective – 2013“. Anot ekspertų, Rusijos karinių pratybų skaičius Baltijos jūros regione tik didės, o NATO plėtra bei NATO priešraketinės gynybos skydas ir ateityje Maskvoje bus laikomas viena pagrindinių grėsmių Rusijos saugumui.

Švedijos ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusija ir ateityje itin nervingai reaguos į bet kokią jos vidaus politikos kritiką bei stiprins ryšius su panašių interesų turinčiomis valstybėmis, pvz., tokiomis, kurias valdo Kremliui palankūs režimai.

Švedijos gynybos ministerijos finansuojamo FOI ekspertai parengė 158 puslapių ataskaitą, kurios autoriai – vienuolika ekspertų.

„Rusijos įprastinė ginkluotė nuosekliai didėja ir tik didės per ateinančius dešimt metų. Vis didesnės karinės išlaidos sąlygos, kad Rusijos karinės pajėgos bus dar geriau parengtos, geriau aprūpintis ir ginkluotos“, – savo išvadose rašo Švedijos kariniai ekspertai.

Armija nepritekliaus nejaus

Švedai prognozuoja, kad vis didesnį susirūpinimą kelianti Rusijos ekonomikos būklė, dotacijų armijai nepalies.

„Karinė galia yra Rusijos prioritetas, turintis didžiulį visuomenės palaikymą. Rusai didžiuojasi karinės super valstybės statusu ir yra pasirengę nuolaidoms dėl kariškių. Tad ekonominės problemos armijos finansavimo nepalies“, – rašo viena ataskaitos autorių Carolina Vendil Pallin.

Rusija karinėms išlaidoms planuoja skirti 3,5–4 procentus BVP, o tai daugiau nei karinėms išlaidoms skiria dauguma Europos valstybių. Švedija savo gynybai skiria – 1,1 proc. BVP.
Lietuva krašto apsaugos asignavimams 2014 metų valstybės biudžete numato 973 mln. litų, arba 48,4 mln. litų daugiau nei šiemet. Tai siektų 0,77 proc. BVP.

NATO šalys yra įsipareigojusios siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. BVP. Toks įsipareigojimas patvirtintas ir bendroje Baltijos šalių ir JAV prezidentų deklaracijoje, patvirtintoje rugpjūčio mėnesį.

Keturių tipų karas

Pasak Švedijos gynybos ekspertų, Rusijos karinės pajėgos itin akcentuoja svarbą ginti rusus ne Rusijos teritorijoje bei būtinybę turėti modernią branduolinę ginkluotę.

Tiesa, ekspertai atkreipia dėmesį, kad neefektyvi Rusijos karinė pramonė ne visada sugeba patenkinti modernėjančios armijos poreikius.

Rusijos karinė doktrina įvardija keturių pobūdžių karinius konfliktus – didelės apimties (su, pvz., JAV), regioninės (NATO, Kinija), vietinės (pvz.,. karas su Gruzija) bei ginkluotiems konfliktams šalies viduje.

Pasak ataskaitos, Rusijos kariškai ateities konfliktuose ypatingą dėmesį skiria nuolatiniai parengčiai, greitam reagavimui, galimybei greitai dislokuoti pajėgas, tiksliam taikinio lokalizavimui bei jo sunaikinimui.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...