captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl plaunamų pinigų – slapta ir atvira kova

Grumtynės dėl 36 milijonų litų, kurie buvo areštuoti Ūkio banke, truko net 6 metus. Kauno apygardos teismas pagaliau nusprendė, jog lengvatinio apmokestinimo bendrovės, iš Rusijos pervedusios pinigus, yra fiktyvios, tad jie atiteks Lietuvai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Grumtynės dėl 36 milijonų litų, kurie buvo areštuoti Ūkio banke, truko net 6 metus. Kauno apygardos teismas pagaliau nusprendė, jog lengvatinio apmokestinimo bendrovės, iš Rusijos pervedusios pinigus, yra fiktyvios, tad jie atiteks Lietuvai.

Ši gandais ir skandalais apaugusi istorija prasidėjo dar 2006 metų vasarą, kai 7 lengvatinio apmokestinimo bendrovės iš Rusijos per Austrijos banką „Raiffeisen“ į Kauno Ūkio banko sąskaitas įvairia valiuta pervedė beveik 36 milijonus litų.

Dar beveik 50 mln. litų nukeliavo į įvairių Latvijos bankų sąskaitas.

Netrukus Austrijos bankas į Kauno banką atsiuntė raštą. Bankininkai teigė, kad šia pinigų pervedimo operacija gali būti plaunami nusikalstamu būdu gauti pinigai.

Ūkio banko atstovai apie kolegų iš Austrijos pateiktą informaciją pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Netrukus buvo priimtas sprendimas areštuoti pinigus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pareigūnai susisiekė su kolegomis iš Rusijos ir sužinojo, kad ten šių kompanijų atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla.

Siūlė 4 milijonų litų kyšį

Nesnaudė ir tikrieji pinigų savininkai. Jie pasisamdė garsų Vilniaus advokatą Juozą Gaudutį, kuris ėmė spausti tyrėjus, kad areštas būtų panaikintas.

Advokatas kaip argumentą pateikė oficialų Rusijos tardymo komiteto ypač svarbių bylų tardytojo Sergejaus Solianovo pasirašytą raštą, kad pinigus pervedusios bendrovės nėra įtariamos pinigų plovimu ar kitais nusikaltimais.

Kad būtų dar solidžiau, į Lietuvą atvyko ir oficialiu bendrovių atstovu prisistatęs rusų kilmės JAV pilietis.

Šis Amerikos pilietis susitiko su tuomet FNTT tarnybai vadovavusiu generolu Romualdu Boreika ir tyrimą kuravusiu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu.

Pokalbio metu buvo užsiminta, kad už arešto panaikinimą pinigų savininkai atsidėkos mažiausiai 4 milijonais litų.

Iškart po šio pokalbio buvo nutarta sulaikyti apie tokį kyšį užsiminusį svečią. Bet gavęs kvietimą į apklausą amerikietis netikėtai dingo.

Maskvoje – informacijos badas

Tuo metu į Maskvą buvo komandiruoti keli FNTT tyrėjai.

Jie turėjo apklausti pinigus pervedusių bendrovių vadovus ir išsiaiškinti kitas tyrimo aplinkybes.

Bet vizitas nebuvo sėkmingas. Kolegos Rusijoje atsiribojo tylos siena ir nesidalijo beveik jokia informacija. Be jų pagalbos nepavyko rasti ir pinigus pervedusių įmonių vadovų.

Buvo sužinota tik tiek, kad Kaune ir Latvijoje įstrigę pinigai gali būti susiję su Rusijos banką „Discont“ kontroliavusiomis kriminalinėmis grupuotėmis.

Vos tiktai milijonai iš šio banko buvo pervesti į Lietuvą ir Latviją, tuomečio Rusijos centrinio banko pirmininko pirmojo pavaduotojo Andrejaus Kozlovo iniciatyva „Discont“ buvo uždarytas. Praėjus kelioms dienoms po banko uždarymo A. Kozlovas buvo nužudytas.

Pareigūnas buvo nušalintas

Tyrimas pasistūmėjo tik po to, kai tuometis FNTT direktorius R. Boreika kreipėsi į Rusijos finansinės žvalgybos vadovą, būsimą vicepremjerą Viktorą Zubkovą.

Po šio pokalbio buvo atnaujinta su banku „Discont“ susijusi byla, o kai kurie šią bylą prieš tai marinę pareigūnai dėl įtarimų korupcija buvo nušalinti nuo pareigų.

Taip nutiko ir lietuvių tyrėjams pažymą pasirašiusiam tardytojui S. Solianovui.

Direktoriai – benamiai

Po to iškart palengvėjo lietuvių tyrėjų darbas Maskvoje.

Bendraudami su kolegomis iš Rusijos FNTT pareigūnai greitai surinko reikiamą informaciją.

Tuomet paaiškėjo, kad milijonines sumas pervedusių firmų vadovai buvo arba benamiai, arba nieko bendra su įmone neturintys asmenys.

Pavyzdžiui, vienai įmonei vadovavo chemijos gamyklos cisternų valytojas, kitai – automobilinio krautuvo vairuotoja, trečiai – kurjeris.

Per apklausas jie prisipažino, jog dokumentus pasirašinėjo už pinigus, nesigilindami į esmę.

Tyrėjai nustatė ir tai, kad daugelio įmonių steigimo dokumentai buvo įforminti pateikus pamestus arba jau mirusių žmonių pasus.

Paprašė solidaus avanso

Tuo metu nesnaudė ir pinigų savininkai. Nepavykus pinigų atgauti per J. Gaudutį, jie pasisamdė kitą garsų advokatą – buvusį teisingumo ministrą Gintarą Balčiūną.

Kaip tvirtino Rusijos bendrovių atstovas Jurijus Chorolas, su G. Balčiūnu buvo sutarta, kad atgavus pinigus advokatui bus sumokėtas 12,5 proc. sėkmės mokestis – apie 4 milijonus litų.

Tačiau garsus teisininkas sutiko dirbti tiktai su sąlyga, jeigu jam bus pervestas avansas – pusė milijono JAV dolerių. Šiuos pinigus advokatas įsipareigojo grąžinti, jeigu nepavyks įvykdyti užduoties.

Maskviečiai šiuos pinigus pervedė, tačiau ne į advokatų kontoros, o į gero G. Balčiūno bičiulio Vitoldo Markevičiaus bendrovės „Era“ sąskaitą SEB banke.

Visi skundai buvo atmesti

Laikas bėgo, bet Rusijos verslininko reikalai į priekį nejudėjo.

Advokatas G. Balčiūnas parašė vos kelis skundus, tačiau visi jie buvo atmesti.

„Kai pareiškėme, kad nutraukiame sutartį, ir pareikalavome grąžinti pinigus, G. Balčiūnas pasakė, kad viskas tuoj išsispręs, o avansu gauti pinigai jau paskirti Apeliaciniam teismui, kuris netrukus priims teigiamą nutartį“, – prieš kelerius metus „Lietuvos rytui“ sakė J. Chorolas.

Iš tiesų apeliacinis teismas priėmė nutartį, tačiau nepalankią J. Chorolo atstovaujamoms bendrovėms.

Darbą įvertino brangiai

Maskvietis ilgai reikalavo, kad pinigai būtų grąžinti, tačiau atgavo tik dalį jų – 200 tūkst. litų. Bet juos grąžino ne G. Balčiūnas, o jo bičiulis V. Markevičius.

Kartu jis perdavė ir G. Balčiūno ranka parašytą raštelį apie pinigų perdavimą ir lapelį, kuriame buvo surašytas atliktų darbų sąrašas.

Šiame lapelyje buvo teigiama, jog sprendžiant klausimus su Generalinės prokuratūros pareigūnais išleista 100 tūkst. litų. Tiek pat esą buvo sumokėta ir tarpininkams už informacijos suteikimą. 50 tūkst. litų suma buvo įvertintas dokumentų rinkimas.

Brangiai buvo įvertintas ir advokato bei jo padėjėjo darbas.

Advokatas įvairiose Lietuvos vietose turėjo 99 dalykinius susitikimus, kuriuose užtruko 171 valandą.

Įvertinus vienos valandos advokato darbo kainą – 680 litų, susidarė dar apie 100 tūkstančių litų. Kiek mažiau išlaidų turėjo advokato padėjėjas, kurio darbo valanda kainuoja 560 litų, – apie 55 tūkstančius litų.

Arešto panaikinti nepavyko

Atsisakius G. Balčiūno paslaugų, įtartinų pinigų savininkai pasamdė dar kelias garsias advokatų kontoras.

Tačiau ir šiems teisininkams nepavyko pasiekti, kad areštas būtų panaikintas.

Ikiteisminį tyrimą kuravusi Kauno apygardos prokuratūra pasiūlė Ūkio banko sąskaitose laikomus pinigus pripažinti bešeimininkiu turtu.

Teismai vyko permainingai

Teismų maratonas prasidėjo dar 2010 metų pavasarį ir vyko labai permainingai.

Kauno apylinkės teismas iš pradžių nutarė pinigus perduoti valstybei, tačiau Kauno apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir bylą nurodė išnagrinėti iš naujo.

Dar kartą įvykusiame Kauno apylinkės teismo posėdyje buvo nuspręsta pinigus grąžinti lengvatinio apmokestinimo bendrovėms.

Tačiau neseniai Kauno apygardos teismas galutinai pripažino, kad Ūkio banke laikomi pinigai – bešeimininkis turtas.

Nors jau prasidėjus teismo procesui atsirado net keli šių pinigų reikalaujantys įmonių atstovai, teismo nuomone, realiai su banko sąskaitų atidarymu ir jų valdymu susiję visai kiti asmenys.

Šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs ir turi būti nedelsiant įvykdytas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...