captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pelkėje netoli Elektrėnų aptikti geležies amžiaus palaidojimai

Unikalus archeologų radinys pelkėje netoli Elektrėnų – netoli 2 tūkst. metų siekiantys žmonių kaulai ir stiklo karolių vėrinys. Specialistai sako, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai.
DELFI (Š. Mažeikos) nuotr.
DELFI (Š. Mažeikos) nuotr.

Unikalus archeologų radinys pelkėje netoli Elektrėnų – netoli 2 tūkst. metų siekiantys žmonių kaulai ir stiklo karolių vėrinys. Specialistai sako, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai.

Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo archeologinė ekspedicija renka duomenis apie ypatingą senovės lietuvių laidojimo būdą vandenyje XIV–XV amžiuje.

Klaipėdos universiteto ir Kaišiadorių muziejaus specialistai sako: archeologiniai radiniai dar kartą patvirtina, kad sudegintų mirusiųjų palaikai kartu su metalinių dirbinių liekanomis ir keramikos šukėmis buvo išberiami į Švenčiaus ežero vandenis.

Tačiau tai, ką pavyko aptikti pelke virtusio ežero dugne, viršijo visus lūkesčius – maždaug 80 cm gylyje rasta žmonių kaulų, stiklo karolių vėrinys, molinio puodo liekanų. Spėjama, kad radiniai – maždaug III–IV amžiaus.

„Karoliai gerai žinomi Lietuvoj, jie yra iš Romos imperijos provincijų, greičiausiai mainyti į gintarą, vašką. Iki šiol žinota, kad mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, didingi, gražūs, bet šiandien galim pasakyti, nors tvirtai nežinome, ar tai kapas, ar aukojimas, kad romėniško tipo pilkapiai – ne vienintelė vieta, kurioje turime ieškoti to meto kapų. Šis pelkės pavyzdys tą puikiai parodo“, – sako ekspedicijos vadovas, archeologas Vykintas Vaitkevičius.

Archeologai šį unikalų radinį – auką arba kapavietę – vadina triumfu, tačiau dabar teks įminti mįslę, kodėl mirusiųjų kaulai kartu su papuošalais atsidūrė šiandien pelke virtusio ežero dugne.

„Bajorų [kaimo] kapinynas kultūrine prasme įspūdingas, vien dėlto, kad yra galimybė, jog žmones laidojo vandenyje, kas Lietuvos archeologijai buvo neįprasta. Tai vienas dalykas. Be to, mums, kaip antropologams, tai galimybė tiesiogiai pažinti žmones, kurie gyveno labai senai“, – teigia antropologas Arūnas Jatautis.

„Ypač pabrėžčiau radybos vietos svarbą – tai III–IV amžiaus radinių horizontas. Daugiau kaip po tūkstančių metų ta vieta vėl pateikia radinių, tampa tokia svarbi ir patvirtina savo sakralumą“, – sako V. Vaitkevičius.

Bajorų kaimo pelkėje rasti radiniai – itin reti. Pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse pelkėje aptikta geležies amžiaus palaidojimų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...