captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į viršų šoktelėjo ir A. Kubiliaus, ir Tėvynės sąjungos reitingai

Populiariausių šalies partijų rikiuotės viršūnėje išlieka dabartinė didžiausia valdančiosios koalicijos partnerė – Lietuvos socialdemokratų partija. Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, juose vietą, be socialdemokratų, dar užsitikrintų konservatoriai, kurių populiarumas per mėnesį, nors ir nežymiai, bet išaugo daugiausiai, taip pat „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ ir Liberalų sąjūdis.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Populiariausių šalies partijų rikiuotės viršūnėje išlieka dabartinė didžiausia valdančiosios koalicijos partnerė – Lietuvos socialdemokratų partija. Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, juose vietą, be socialdemokratų, dar užsitikrintų konservatoriai, kurių populiarumas per mėnesį, nors ir nežymiai, bet išaugo daugiausiai, taip pat „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ ir Liberalų sąjūdis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 22 – gruodžio 2 dienomis bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, lapkritį už Lietuvos socialdemokratų partiją ketino balsuoti didžiausia dalis (28 proc.) apklaustų 18–74 metų gyventojų. O antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą šiuo metu yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – už juos ketino balsuoti 12 proc. respondentų. Per pastarąjį mėnesį TS-LKD palaikymas, nors ir nežymiai, tačiau padidėjo daugiausiai – 2 procentiniais punktais. Spalį konservatorius palaikė 9,5 proc. rinkėjų, o lapkritį šis skaičius išaugo iki 11,5 proc. Konservatoriai iš antros reitingų lentelės vietos išstūmė joje buvusius „tvarkiečius“ ir „darbiečius“.

Simpatijų sulaukė ne tik TS-LKD, bet ir partijos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kurio pagal kitą apklausą vertinimas, palyginti su spaliu, pagerėjo net 5 procentiniais punktais.

Politologas Bernaras Ivanovas atkreipia dėmesį, kad pakilę konservatorių reitingai – labai nedidelis rodiklis, beveik statistinė paklaida. Tačiau politikos apžvalgininkas įžvelgia ir objektyvų momentą.

„Konservatoriai yra opozicijoje, ne valdžioje, ir iš tiesų patys valdantieji yra padėję truputėlį konservatoriams, jų politinei retorikai“, – Eltai sakė politologas.

Jis patikslino kalbąs apie algų padidinimą nuo sausio aukštas pareigas einantiems politikams ir valdininkams, algų grąžinimą į ikikrizinį lygį.

„Kiek tai įvyko – kitas klausimas, tačiau būtent propagandiniu, politinio kalbėjimo požiūriu, tai labai pasiteisina ir gali turėti įtakos reitingų kaitai. Ypač turint omenyje, kad Lietuvoje socialinė atskirtis yra tikrai didelė ir bet kuriai politinei jėgai, aktyviau kalbančiai apie šį klausimą, pensininkų problemas (kaip konservatoriai šį dalyką pastaruoju metu eskaluoja), ta retorika, manau, duoda tam tikrų rezultatų, ir dėl to kaita pastaruoju metu pastebima“, – dėstė B. Ivanovas.

Pasak politologo, nekeista, kad auga ir A. Kubiliaus reitingai, nes TS-LKD absoliutinama su pastarojo personalija. Tai itin tapo akivaizdu per balandį vykusius TS-LKD pirmininko rinkimus, kai tapo aišku, kas pakankamai sėkmingai valdo partiją administracinių išteklių požiūriu.

Faktas, kad konservatoriai nėra valdžioje, gali jiems padėti auginti reitingus, mano B. Ivanovas. Kita vertus, politologas priminė prasidėjusius politinius žaidimus Prezidento rinkimų kampanijos kontekste, kur socialdemokratai juose mėgins kelti europarlamentarą Zigmantą Balčytį.

„Dabar prasidėjo žaidimai iš kitų politinių jėgų pusės ir institucijų, netgi bandant kažkiek priešpriešinti Zigmantą Balčytį Algirdui Butkevičiui. Vėlgi pradedama kalbėti apie vaivorykštinės koalicijos galimybes ir, jeigu kartais tai atsitiktų ir konservatoriai kažkokiu mistiniu būdu atsidurtų valdančiojoje koalicijoje, žinoma, tai turėtų kitokių pasekmių jų reitingams. Bet kol kas tokių tendencijų rimtomis nelaikyčiau ir manyčiau, kad tai daugiau yra tokie spekuliatyvūs išvedžiojimai“, – prognozavo pašnekovas.

„Tvarkiečių“ ir „darbiečių“ reitingai pastaraisiais mėnesiais mažai atsilieka vienas nuo kito.

Praėjusį mėnesį po dešimtadalį apklaustų gyventojų būtų balsavę už partiją Tvarka ir teisingumas (11 proc.), už Darbo partiją (11 proc.) bei už TS-LKD (10 proc.), o 5 proc. respondentų atsakė, kad balsuotų už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį.

Naujausios apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu būtų vykę rinkimai, po dešimtadalį apklaustų gyventojų būtų balsavę už partiją „Tvarka ir teisingumas“ (10 proc.) bei už Darbo partiją (10 proc.), o 6 proc. respondentų atsakė, kad balsuotų už Liberalų sąjūdį.

„Logiška, kadangi reitingai buvo išaugę rinkimų metu – tai daugiau politechnologų darbo rezultatai, bet ne kažko realaus, kas galėtų būti kaip politinis turinys. Politinio turinio krizė šiose politinėse partijose yra absoliučiai akivaizdi ir ji, žinoma, vaidina neigiamą vaidmenį ir jų reitingo, ir jų buvimo politinėje situacijoje prasme. Kompensuoti pareiškimais ar arogantiškais gestais to nepavyksta, dėl to situacija yra tokia“, – sakė B. Ivanovas ir pridūrė, kad artėjant rinkimams šios politinės jėgos geba mobilizuotis ir kažkokiu būdu susigrąžinti prarastus procentus rinkėjų.

4 proc. suaugusių šalies gyventojų 2013 metų lapkritį ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, 3 proc. – už Lietuvos lenkų rinkimų akciją, o apie 1 proc. ar kiek daugiau rinkėjų balsų būtų gavusios partija „Jaunoji Lietuva“, Liberalų ir centro sąjunga, politinė partija „Drąsos kelias“ bei politinė partija „Sąjunga Taip“.

Kitas partijas palaiko mažiau nei po pusę procento apklaustų gyventojų.

Apie ketvirtadalį (23 proc.) respondentų nurodė, kad jie neketina dalyvauti rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...