captcha

Jūsų klausimas priimtas

Jaunimo užimtumo problemą regionuose padės spręsti jaunimo darbuotojai

Siekiant spręsti jaunimo užimtumo problemą, daugiau dėmesio nukreipta į arčiausiai jaunimo esančių – jaunimo darbuotojų – kompetenciją. Po beveik metus trukusių su jaunimu dirbančių įvairių sričių specialistų, pavyzdžiui, bibliotekininkų, darbo biržos darbuotojų, policininkų, jaunimo centrų ar jaunimo erdvių darbuotojų, neformalaus ugdymo mokytojų, socialinių pedagogų, sporto trenerių ir kt., kompetencijų įvertinimų, akredituoti daugiau nei 80 jaunimo darbuotojų visoje Lietuvoje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Siekiant spręsti jaunimo užimtumo problemą, daugiau dėmesio nukreipta į arčiausiai jaunimo esančių – jaunimo darbuotojų – kompetenciją. Po beveik metus trukusių su jaunimu dirbančių įvairių sričių specialistų, pavyzdžiui, bibliotekininkų, darbo biržos darbuotojų, policininkų, jaunimo centrų ar jaunimo erdvių darbuotojų, neformalaus ugdymo mokytojų, socialinių pedagogų, sporto trenerių ir kt., kompetencijų įvertinimų, akredituoti daugiau nei 80 jaunimo darbuotojų visoje Lietuvoje.

Šiuo metu darbas su jaunimu Lietuvoje apima jaunimo iniciatyvas, jaunimo organizacijas, su jaunimu dirbančias organizacijas ir kt. Skirtingai nei Vakarų Europoje, kai kurios darbo su jaunimu formos mūsų šalyje dar neturi ilgamečių tradicijų. Pavyzdžiui, atviras darbas su jaunimu, pasižymintis tuo, kad jaunas žmogus neįsipareigoja nuolat užsiimti tam tikra veikla, tik įsibėgėja.

Jaunimo reikalų departamento prie SADM direktoriaus pavaduotojo Juozo Meldžiuko teigimu, Lietuvoje siekiama teisės aktuose įtvirtinti darbo su jaunimu svarbą, toliau diegti jaunimo darbuotojų rengimą, plėtoti darbo su jaunimu formas, rašoma SADM pranešime spaudai.

Lietuvoje taikomos atviro darbo su jaunimu formos yra atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės. Tai yra savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, vietos arba religinėms bendruomenėms priklausančios įstaigos bei patalpos, kur teikiamos socialinės, pedagoginės ir psichologinės paslaugos tikslinei auditorijai, t. y. 14–29 m. amžiaus, mažiau galimybių turinčiam ir mažiau motyvuotam jaunimui.

Atviro darbo su jaunimu procese svarbų vaidmenį atlieka reikalingų kompetencijų turintis jaunimo darbuotojas, todėl reikiamų dirbančių specialistų pripažinimas ir jiems reikalingų sąlygų sudarymas yra vienas iš Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos 2011–2019 m. tikslų.

„Jaunimo darbuotojas šiek tiek primena universalų karį, kuris „kovoja“ jaunimo pusėje dirbdamas įvairiomis kryptimis su juo: padėdamas jaunam žmogui įveikti socialines problemas, siekti tikslų, mobilizuoti turimas jėgas ir gabumus. Tokiam darbui reikalingi įgūdžiai, todėl labai svarbu, kad jaunimo darbuotojas galėtų juos lavinti. Jei jaunimo darbuotojai šviesis, domėsis naujausiais metodais ir aktualijomis, o po to juos panaudos savo veikloje, jaunuoliai iš regionų centrų ar mažų miestelių turės galimybę pasinaudoti geriausiomis praktikomis, kad geriau pažintų save, savo galimybes, atrastų, ką nori veikti gyvenime“, – kalbėjo sertifikuota jaunimo darbuotoja Zigmantė Čiakaitė. 

Š. m. gruodžio 17 d. savo kompetencijas pagrindusiems jaunimo darbuotojams bus įteikti sertifikatai, pažymintys, jog asmenys atitinka jaunimo darbuotojui keliamus reikalavimus ir yra pasirengę profesionaliai vykdyti bei organizuoti darbą su jaunimu.

„Lietuvos savivaldybėse, be išskiriamų pagrindinių jaunimo problemų, pavyzdžiui, nedarbo, migracijos, užimtumo, jaučiamas ir su jaunimu dirbančių specialistų trūkumas, kompetencijų stoka, taip pat nepakanka neformalaus ugdymo ir veiklų įvairovės. Todėl didelį dėmesį skiriame darbo su jaunimu sistemos plėtrai, apimančiai ir profesionalių jaunimo darbuotojų rengimą“, – teigė LR socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministrės patarėja Vaida Giraitytė.

„Norint užtikrinti sklandų darbo su jaunimu plėtojimą, būtina nuosekliai finansiškai remti darbą su jaunimu, siekti teisinio pripažinimo, stiprinti bendradarbiavimą tarp darbo su jaunimu teikėjų, valstybinių institucijų, nevyriausybinio sektoriaus. Tokiu būdu skatiname keisti nusistovėjusią darbo su jaunimu sistemą, o turimą jaunimo užimtumo infrastruktūrą, ypač regionuose, išnaudoti lanksčiau“, – pasakojo J. Meldžiukas.

2013 m. Jaunimo reikalų departamentas finansavo 12 atvirų jaunimo centrų ir 13 atvirų jaunimo erdvių veiklų, kuriose dirbo 200 asmenų. Į veiklas planuota įtraukti apie 5000 jaunų žmonių. Per 2012 m. atviruose jaunimo centruose ir atvirose jaunimo erdvėse apsilankė daugiau nei 7100 jaunuolių, buvo suorganizuoti beveik 1600 įvairaus pobūdžio renginiai: mokymai, konferencijos, kūrybiniai vakarai, kalbų, įgūdžių lavinimo užsiėmimai ir kt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...