captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Dargis: kai pasakiau mūsų restoranėlio savininkui, kad MMA kils iki 1500 Lt, jam šaukštas iš rankų iškrito

Sau nuo kitų metų sausio tūkstančiais atlyginimus pasididinę Seimo nariai ir ministrai baigiantis metams ėmė rungtyniauti, kas labiau parodys, kad rūpinasi pensininkais, kurie vietoje pinigų vėl gavo pažadų. Apie tai – LRT televizijos laida „Savaitė“.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Sau nuo kitų metų sausio tūkstančiais atlyginimus pasididinę Seimo nariai ir ministrai baigiantis metams ėmė rungtyniauti, kas labiau parodys, kad rūpinasi pensininkais, kurie vietoje pinigų vėl gavo pažadų. Apie tai – LRT televizijos laida „Savaitė“.

LRT televizijos laidos „Savaitė“ nuomone, nenatūraliausiai atrodė konservatoriai, atkakliai kovoję, kad kartu su biudžeto tvirtinimu Vyriausybė įsipareigotų visas perteklines kitų metų biudžeto lėšas skirti pensijoms kompensuoti. Kažin kodėl jie nebuvo tokie atkaklūs ir rūpestingi, kai buvo valdžioje ir nurėžė ir taip varganas pensijas. Tada premjeras Andrius Kubilius netgi leido sau pasvarstyti, kad ne visi sulauks pensijų kompensavimo, bet juk tokia tikrovė. Nedovanotinas ir Seimo pirmininkės pamąstymas, kad kompensavimas įmanomas jau šią žiemą. Kam kam, bet valdančiosios koalicijos partijos pirmininkei derėtų girdėti premjero ir finansų ministro nekart minėtą datą – pensijas kompensuoti įmanoma 2015-aisiais. Štai todėl ir norisi paklausti, dėl ko stengiamasi – savo pačių reitingų prieš dvejus rinkimus ar pensininkų, su kuriais solidarumas niekada nebuvo žvirblis saujoje, o tik gervė danguje.

Nuo sausio sau pasididinę algas, politikai prisiminė ir vargetas. Už juodąją buhalteriją teisiamos Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė it koks Kalėdų Senis iš pažadų maišo vieną po kitos ėmė traukti „gerąsias žinias“ – pažadėjo pensininkams dar su šiųmečiu sniegu pradėti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą. Tačiau buhalterės išsilavinimą turinti Loreta Graužinienė nesako, iš kur ims tiek pinigų, nors reikia daugiau nei milijardo litų.

„Dėl pensijų pradėjimo grąžinti, tai tikrai yra tokių grupių, kurios nereikalauja didelių pinigų [...]. Tikrai bandysime ieškoti, yra atlikti paskaičiavimai, iš vidinių resursų“, – aiškino Seimo Pirmininkė, Darbo partijos (leiboristų) pirmininkė Loreta Graužinienė.

Apie tuos „vidinius resursus“ dabar bene geriausiai išmanantis premjeras ramina karštakošius koalicijos partnerius – šį klausimą Vyriausybė svarstys tik kitąmet.

„Noriu garantuoti, kad Vyriausybė tikrai įsipareigoja kompensuoti sumažintas pensijas arba išmokėti tą dalį, pasvėrusi valstybės finansines galimybes. Kitų kalbų negali būti“, – sakė Ministras Pirmininkas, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Tuo metu ekspertai sako tiesiai šviesiai: toks nepamatuotas dosnumas grėstų Lietuvai vėl likti už euro zonos.

„Reikia įvertinti mūsų ilgalaikius strateginius tikslus, o tas tikslas – įsivesti eurą. Tokie neapsvarstyti pareiškimai, kad galbūt bus kažkokių viršplaninių pajamų, gali nešti niekam nereikalingą sumaištį prieš pat vertinimo procesą“, –  pastebėjo „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Analitikės teigimu, teikiantys tokius pasiūlymus turi nurodyti ir finansavimo šaltinį. Opoziciniai konservatoriai siūlė Biudžeto įstatyme numatyti, kad visos viršplaninės lėšos būtų skirtos pensijoms kompensuoti, tačiau valdantieji tam nepritarė.

„Ką konservatoriai pridirbo, dabar nori, kad atėjusi nauja Vyriausybė ištaisytų“, – komentavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas.

„Gal finansų ministras teiksis pasakyti, ar jam žinoma, kad senosios skolos dirbusiems 1995–2002 metais buvo baigtos grąžinti 2012 metų birželio mėnesį? Kodėl jūs, būdamas finansų ministru gerovės laikais, tų skolų negrąžinote?“, – klausė Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys Donatas Jankauskas.

Apsišaudymą tuščiais šoviniais nutraukė kito opozicijos flango atstovas, raginęs baigti nepagauto grobio dalybas.

„Aš prognozuoju, kad jokių viršplaninių pajamų nebus. Dabar dalijamos karvelio porcijos, kai jis dar skraido danguje“, – ramino Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Tačiau L. Graužinienė nenustygo vietoje. Po protesto akcijų dėl politikams gerokai padidintų algų Seimo pirmininkė iš pažadų maišo ištraukė dar vieną. Prieš rinkimus Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas žadėjo kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1509 Lt jau pirmųjų valdymo metų vasarą arba metų pabaigoje, grasino atsistatydinti iš partijos pirmininko posto. Metai jau prabėgo, o V. Uspaskichą prie Darbo partijos vairo pakeitė L. Graužinienė. Ji pasišovė tesėti savo patrono žodį, tiesa, be devynių litų. Tik kieno sąskaita?

„Šis 1500 Lt MMA siūlymas visiškai sugriautų dalį ekonomikos. Politikams siūlyčiau suprasti, kad rinkimai jau seniai baigėsi ir nerealių rinkiminių pažadų įgyvendinti nepavyks. Nebent čia yra ruošiamasi kitiems rinkimams. 1500 Lt MMA reiškia, kad visi žmonės, kurie dabar sukuria mažiau nei 1500 Lt, dar ir priskaičiavus mokesčius, iš esmės netektų darbo arba jų etatus reikėtų mažinti“, – aiškino Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Kai tą išgirdau, nusileidau apačion ir pakalbėjau su restoranėlio savininku. Jo paklausiau, ar šis girdėjo, kad MMA bus po 1500 Lt. Tuomet žmogus net šaukštą išmetė iš rankų“, – su šypsena pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Beveik 3000 Lietuvos įmonių vienijančios Pramonininkų konfederacijos atstovai teigia, kad minimalios algos dydis priklauso ne vien nuo politikų įgeidžių – verslas moka tiek, kiek gali mokėti. Konfederacija neseniai teiravosi savo narių, kaip toks minimalios algos kėlimas paveiktų verslą. Du trečdaliai atsakė, kad joms tektų keisti veiklos pobūdį, atleisti darbuotojų, ypač maisto pramonės, tekstilės, medžio ir baldų gamybos įmonėse. Ši atleidimų banga ypač paliestų žemos kvalifikacijos, jaunus darbuotojus, kurie dar nespėjo įgyti įgūdžių.

„Manau, kad norint pagerinti valstybės padėtį, savo atkaklumą reiktų nukreipti kita linkme. Visų pirma, geriau sutvarkyti verslo aplinką, kad į jį ateitų daugiau žmonių. Reikėtų sutvarkyti šešėlinę ekonomiką. Pažiūrėkite, daugiau kaip 20 proc. žmonių Lietuvoje negauna net minimalaus atlyginimo. Sunku patikėti, bet matyt jie gauna mažiau negu 1000 Lt. Aš manau, kad veikti yra ką“, – dėstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Šią savaitę „Eurostat“ paskelbė, kad dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo didžiausias tarp visų 28 Sandraugos valstybių. Taigi valdantiesiems, užuot pliauškus niekus, iš tiesų vertėtų susimąstyti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...