captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvius pribloškė SSRS šlovinanti daina minint Rusijos Konstitucijos 20-metį

Minint Rusijos Federacijos Konstitucijos dvidešimtmetį, Kremliaus Didžiuosiuose rūmuose ketvirtadienį nuskambėjo Sovietų Sąjungą šlovinanti daina, kurioje rusų atlikėjas „Pabaltijį“ vadina savo šalimi. Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas teigė, kad jį pribloškė šis akibrokštas, o Lietuvos politikos ekspertai tai pavadino gėdinga provokacija ir politinės propagandos dalimi.
ES ambasadorius Maskvoje V. Ušackas, A. Ufarto (BFL) nuotr.
ES ambasadorius Maskvoje V. Ušackas, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Minint Rusijos Federacijos Konstitucijos dvidešimtmetį, Kremliaus Didžiuosiuose rūmuose ketvirtadienį nuskambėjo Sovietų Sąjungą šlovinanti daina, kurioje rusų atlikėjas „Pabaltijį“ vadina savo šalimi. Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas teigė, kad jį pribloškė šis akibrokštas, o Lietuvos politikos ekspertai tai pavadino gėdinga provokacija ir politinės propagandos dalimi.

Po prezidento Vladimiro Putino kalbos viena iš pirmųjų nuskambėjo Rusijos propagandinio karo dalyviu vadinamo Olego Gazmanovo daina „Pagaminta Sovietų Sąjungoje“. Jai skambant, scenoje buvo rodomas didžiulis Sovietų Sąjungos žemėlapis.

„Sunkiai suvokiama, kaip tokie tekstai gali skambėti minint Rusijos Federacijos Konstitucijos 20-metį“, – BNS penktadienį sakė renginyje dalyvavęs V. Ušackas. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras tikino, kad tiek jis, tiek kiti buvę diplomatai buvo „giliai nustebę“.

Dainoje skamba žodžiai „Ukraina ir Krymas, Baltarusija, Moldova – tai mano šalis! Sachalinas, Kamčatka, Uralo kalnai – tai mano šalis! Krasnodaro kraštas, Sibiras ir Pavolgys, Kazachstanas, Kaukazas, ir Pabaltijys... Aš gimiau Sovietų sąjungoj, padarytas aš SSSR!“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius gėdingu pavadino faktą, kad apie Sovietų Sąjungos didybę kalbanti daina atlikta renginyje, kuriame turėjo būti skiriamas dėmesys naujajai Rusijai.

„Gėdinga, kad Konstitucijos jubiliejaus proga atlikta ši daina. Konstitucijos dokumentas turėjo deklaruoti naują Rusijos viziją prieš 20 metų, kažkokią naują teisinę sąrangą, o yra dainuojama apie Sovietų Sąjungos griuvėsius, apie buvusią didybę. Aš sakyčiau, yra gėdinga ir apgailėtina“, – BNS sakė politologas Nerijus Maliukevičius.

Dainą jis pavadino maža iliustracija apie Rusijos strategiją posovietinėje erdvėje, kai kaimynams taikomas spaudimas ir tyčiojamasi iš jų savarankiškų pasirinkimų.

Kitas instituto dėstytojas, politologas Tomas Janeliūnas kūrinį pavadino „tipine propagandine daina, labai tinkančia ir remiančia Kremliaus pastangas grąžinti Sovietų Sąjungos legitimumą“.

„Šioje dainoje koncentruojasi tiesiog viskas, ką Kremlius bando susieti su dabartinės ekspansinės politikos idėja – galios simboliai, Sovietų sąjungos diktatoriai, geografinės ribos. Žinoma, kartu tai gali būti laikoma ir kaip provokacija – nors tai yra neva „meninis“ kūrinys, į kurį politiškai nederėtų reaguoti, akivaizdu, kad tai yra visiškai pateisinama ir toleruojama tų Rusijos politikų, kuriems tokios dainos atliekamos“, – BNS sakė T. Janeliūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad O. Gazmanovas gruodžio 29 dieną rengia koncertą ir Lietuvoje. Šį renginį jis pavadino politinės propagandos dalimi.

„Man būtų įdomu, kas lauktų Gazmanovo, jei jis tokią dainą sudainuotų Lietuvoje? Kiek žinau, gruodžio 29 d. suplanuotas jo koncertas Vilniuje. Gazmanovą galima vertinti kaip dar vieną Rusijos propagandinio karo dalyvį, kurį mes kažkodėl laikome tik šou verslo atstovu. Tai ne verslas, ne pramoga ir ne menas. Tai politinės propagandos dalis“, – sakė T. Janeliūnas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS atsisakė komentuoti situaciją.

Kaip rašo delfi.lt, reaguodama į žinią apie O. Gazmanovo Maskvoje atliktą kūrinį, konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė viešai reikalauja neleisti šio atlikėjo į Lietuvą. Ir sykiu nerengti gruodžio 29 d. suplanuoto jo koncerto.

Sovietų sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, 1941-ųjų metų birželį daugiau nei 17 tūkst. gyventojų ištremti iš šalies.

Antrosios sovietinės okupacijos metu, valdant diktatoriui Josifui Stalinui, iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...