captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kandidatas į prezidentus B. Ropė ir prieš eurą, ir prieš žemės pardavimą užsieniečiams

„Manau, turiu galimybių patekti į antrą prezidento rinkimų turą“, – tvirtina kandidatas į prezidentus Bronis Ropė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Manau, turiu galimybių patekti į antrą prezidento rinkimų turą“, – tvirtina kandidatas į prezidentus Bronis Ropė.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu.

Pone Rope, Jūs jau du dešimtmečius vadovaujate Ignalinos rajonui, žmonės Jus renka. Kodėl sugalvojote kandidatuoti į prezidentus?

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkosi iš trijų kandidatų ir pasiūlė kandidatuoti man. Aš jau seniai vadovauju savivaldybei, aktyviai dalyvauju Savivaldybių asociacijos veikloje, buvau išrinktas asociacijos prezidentu, buvau netgi krepšinio federacijos prezidentas, taigi prezidentu jau esu buvęs. Mūsų partija per Seimo rinkimus iškėlė daugybę bėdų ir trūkumų valstybėje, deja, ji nebuvo išgirsta. Dabar bandysime per Prezidento rinkimus išsakyti tas bėdas, atkreipti žmonių dėmesį ir išsakyti idėjas, kaip išspręsti įvairias problemas.

Panašu, kad Jūs į rinkimus einate labiau tam, kad pareklamuotumėte savo partiją prieš rinkimus į Europos Parlamentą nei realiai manote, kad galite laimėti?

Į rinkimus einu laimėti. Puikiai suprantu, kad iš karto laimėti neturiu jokių galimybių, tačiau pakovoti dėl antro turo tikrai galiu.

Jūs estate populiarus savo rajone, esate meras. Tačiau Jūsų rajone yra tik 17 tūkstančių gyventojų. Kaip Jūs ketinate prisistatyti visai Lietuvai, nes daugelis Jūsų nelabai žino?

Mūsų rajonas dabar tikrai nedidelis, tačiau kai aš pradėjau dirbti, jam gyveno apie 60 tūkstančių gyventojų. O Ignalinos atominę elektrinę žino ne tik visa Lietuva, Europa, bet turbūt ir visas pasaulis, o man teko daug dirbti šiuo klausimu, pažįstu daug žmonių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Uždarius jėgainę, teko sukurti socialinį skydą darbo netekusiems žmonėms. Be to, esu Savivaldybių asociacijos viceprezidentas jau keturias kadencijas, tenka nuolat atstovauti Lietuvai mano kuruojamais klausimais. Susitinku ir su kitų valstybių kolegomis, 15 metų atstovavau Lietuvos delegacijai Europos Tarybos regionų komitete. Žinau visų Lietuvos savivaldybių situaciją, žinau, kaip centrinė valdžia elgiasi su savivalda, su demokratija ir decentralizavimu. Nesutinku su daugeliu dalykų.

O Ignalinos rajonas per du dešimtmečius – tai sėkmės ar nesėkmės istorija?

Dabartinį laikotarpį vadinu Ignalinos aukso amžiumi. Mūsų rajone yra mažiausi komunaliniai mokesčiai, mes daug nuveikėme galvodami, kaip sumažinti gyventojų, biudžetinių įstaigų sąskaitas už komunalines paslaugas. Pavyzdžiui, tik praėjusią savaitę renovuotų namų gyventojai įsijungė šildymą. Žiemą jie už šildymą moka nuo 150 iki 200 litų. Suprasdami, kad atlyginimų  žmonėms negalime padidinti, mes jiems padedame smarkiai mažindami jų išlaidas. Žmonėms lieka daugiau pinigų kitiems dalykams.

Tačiau gyventojų skaičius Ignalinos rajone mažėja, nedarbas taip pat vienas didžiausių Lietuvoje. Panašu, kad žmonės nesiveržia čia gyventi?

Ignalinos mieste gyventojų nemažėja, miestas plečiasi, jis jau gavęs kurorto statusą, mes sparčiai žygiuojame kurorto link, nes radome mineralinio vandens, gydomojo purvo. Tai yra naujos veiklos spektras. O kalbant apie nedarbą, tai jis Lietuvos kaime yra du kartus didesnis nei mieste. Mūsų savivaldybėje kaimo gyventojai sudaro beveik 70 procentų, tad akivaizdu, kad ir nedarbas yra didesnis lyginant su kitomis savivaldybėmis. Didelė bėda, kad Lietuvoje nedirbama su gyvenvietėmis, regionai pamiršti. Todėl miestuose nebeužtenka darželių, mokyklų, gatvių ir panašiai, bet žmonės vistiek į juos veržiasi. Jeigu regionai būtų remiami, žmonės nebūtų suvaryti į vieną vietą.

Kaip Jūs reagavote į žurnalo „Veidas“ paskelbtą savivaldybių reitingą, kuriame Ignalina atsidūrė 57 vietoje iš 60?

Normaliai. Kaip kas nori, taip tas lygina. Reitingus sudarinėja ir Laisvosios rinkos institutas, jame mes irgi neblizgame, tačiau tyrėjai nekreipia dėmesio, kiek kainuoja šiluma viename ar kitame rajone – 19 ar 30 centų, jiems svarbu, kad būtų trys šilumos tiekėjai. Mes realiai vertiname situaciją. Beje, tas pats žurnalas „Veidas“ buvo mane išrinkęs ir geriausiu Lietuvos meru.

Pakalbėkime apie Jūsų pažiūras. Jūs pasisakote ir prieš eurą, ir prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Tai gana radiklus požiūris  Europos Sąjungos šalies prezidentui.

Daug bendrauju su žmonėmis ir girdžiu, ką jie kalba. Manau, mes turime įvertinti situaciją ir dėl euro neturime elgtis taip, kaip padarėme su Ignalinos atomine elektrine. Uždarėme gerą objektą ir sakėme, kad viskas bus gerai, išsispręs regiono problemos. Tačiau problemų neišsprendėme ir padidinome elektros kainą. Manau, elektrinę galima buvo uždaryti  2025 ar 2030 metais, būtume sukūrę sistemą ir neturėtume problemų. Taip ir su euru. Aš nesu prieš eurą, tačiau neįveskime jo mūsų žmonių sąskaita.

Ką Jūs turite omenyje?

Iš pradžių reikia sutvarkyti savo ekonomiką, finansus. Argi moralu vieniems algas pakėlus tūkstančiu litų ar daugiau, o kitiems, gaunantiems mažas algas, nepridėjus nė lito, įvesti eurą? Juk brangs ir prekės, ir paslaugos. Pažiūrėjus į valstybės biudžetą, gal ir neblogai atrodo, grįžome į ikikrizinį lygį, bet pažiūrėkite į savivaldybių biudžetus. Skolos siekia apie 400 milijonų litų, du mėnesius nemokėti atlyginimai. Aš finansų ministrui sakiau: atidėkime euro įvedimą bent metams.  Kas atsitiks?

Jūsų neįtikina argumenai, kad euras paskatins investicijas, darbo vietų kūrimą, atpigins skolinimosi kaštus, nereikės mokėti už valiutos konvertavimą?

Mes ir taip praktiškai turime eurą, nes litas susietas su šia valiuta. Mūsų nacionalinė valiuta padengta auksu, problemos nėra. Aš manau, kad eurui dar per anksti. Kalbant apie valstybės skolą, tai mes ir taip jau prisiskolinę 50 milijardų. Aš už tai, kad euras būtų įvestas protingai. Ir šiandien dar kai kurie vokiečiai prisimena, kad euras jiems pablogino gyvenimą. Mes neturėtume taip elgtis.

Kalbant apie Jūsų ambicijas tapti prezidentu, kuo Jūs geresnis už Dalią Grybauskaitę?

Nesakau, kuo esu geresnis ar blogesnis, man svarbu, kaip mane įvertins žmonės. Mūsų partija supranta, kad Lietuvoje trūksta šeimyninkiškumo jausmo nuo kaimo iki didmiesčio. Žmonės žiūri į valdžią ir patys atsakomybės neprisiima. Taip atsitinka dėl to, kad žmonėms prieš rinkimus daug žadama, o po to pažadai pamirštami. Mes savo savivaldybėje stengiamės išgirsti žmones ir savo pažadus vykdome.

Kodėl nenorite pasakyti, kuo Jūs geresnis už D. Grybauskaitę ar kuo ji blogesnė už Jus? Tai Jūsų taktika?

Ne, čia ne taktika. Žmonėms reikia sakyti, ką tu gero padarysi, o ne ką kitas blogai darė. Kaltinti kitus lengviausia, bet man labiausiai rūpi, kad atsirastų gyvybinga Lietuva, gyvybingas kaimas, kad žmonės gautų didesnius atlyginimus ir norėtų gyventi savo aplinkoje.

Ar Jūs pats tikite, kad turite šansų?

Mano visi šansai rinkėjų rankose. Jau sulaukiau daugybės  mane palaikančių laiškų ir skambučių, žmonės nori, kad drąsiau save pateikčiau. O visos galimybės bus skaičiuojamos po pirmojo rinkimų turo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...