captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prasti mokinių rezultatai: kalta mokymo sistema, pritaikyta vidutiniam lygiui?

Lietuvos penkiolikmečių rezultatai žinių srityje lyginant su kitomis šalimis nebūtų tokie prasti, jeigu vaikai nuo pradinių klasių būtų ugdomi atsižvelgiant į jų individualias galimybes ir lavinant gebėjimus, o ne tik diegiant žinias. Taip gruodžio 2 d. paskelbtus tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (Programme for International Student Assessment – PISA) rezultatus komentuoja mokyklos „Žiniukas“ direktorė Ingrida Ramanauskienė.
L. Viksne BFL/F64 nuotr.
L. Viksne BFL/F64 nuotr.

Lietuvos penkiolikmečių rezultatai žinių srityje lyginant su kitomis šalimis nebūtų tokie prasti, jeigu vaikai nuo pradinių klasių būtų ugdomi atsižvelgiant į jų individualias galimybes ir lavinant gebėjimus, o ne tik diegiant žinias. Taip gruodžio 2 d. paskelbtus tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (Programme for International Student Assessment – PISA) rezultatus komentuoja mokyklos „Žiniukas“ direktorė Ingrida Ramanauskienė.

Tyrimas parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių žinios ženkliai prastesnės nei visų 65 tirtų šalių vidurkis, lietuvius pralenkė ir kaimyninių Estijos, Latvijos, Lenkijos moksleiviai. Pasak I. Ramanauskienės, ypač didelės įtakos paauglių rezultatams turi ugdymas pradinėse klasėse, o viena didžiausių Lietuvos mokyklose daromų klaidų yra medžiagos dėstymas taikantis prie vidutinio klasės lygio, rašoma pranešime spaudai.

„Pedagogams tenka sudėtinga užduotis adaptuoti dalykų programų turinį vaikams, kurių gabumai mokytis labai skirtingi. Deja, labai dažnai pasirenkamas kelias tiesiog pritaikyti medžiagą daugumos gebėjimams, ir nuo to nukenčia tiek mažiau imlūs, tiek gabesni nei dauguma mokiniai. Taip kyla rizika, kad gabesnieji ilgainiui ims nuobodžiauti, jų tobulėjimas sulėtės, o daugumos mokymosi lygis neprogresuos“, – sako I. Ramanauskienė.

Kad ši problema būtų išspręsta, I. Ramanauskienės teigimu, reikia keisti mokymosi metodus, diegti tuos, kurie veiksmingiau padeda ne tik įgyti apibrėžtas žinias, išmokti jas taikyti, bet ir lavina šiandienos pasaulyje būtinus mąstymo ir veiklos gebėjimus: spręsti problemas, tirti ir bendradarbiauti. Nuo mažumės išmokę mokytis efektyviai, vyresnėse klasėse moksleiviai lengviau susidoroja su didėjančiu krūviu ir pasiekia gerų rezultatų. Skirtingi vaikų gebėjimai priimti informaciją, pasak I. Ramanauskienės, yra ne kliūtis, kurią reikia nugalėti, o neišvengiama sąlyga, kuri neturi sutrukdyti kiekvienam vaikui maksimaliai atskleisti savo gebėjimus.

Pradinės mokyklos „Žiniukas“, bendradarbiaujant su VDU, sukurta gabių vaikų ugdymui skirta metodika, pagrįsta mąstymą aktyvinančiu probleminiu mokymu, netrukus bus pasiekiama visoms šalies mokykloms – tereikės išmokti ja naudotis ir norėti ją taikyti klasėje. Jau parengta gabių vaikų ugdymo programa PRAGGA greta gilaus gamtos mokslų supratimo orientuota į trijų sričių – problemų sprendimo, tiriamosios veiklos ir bendradarbiavimo – įgūdžių lavinimą. I. Ramanauskienės teigimu, gabiems pradinukams skirtos pagilinto turinio gamtamokslinio ugdymo programos PRAGGA ar jos principų taikymas gali padėti pasiekti geresnių mokymosi rezultatų visiems mokiniams visose Lietuvos mokyklose.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA, kuris Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas gruodžio 2 d., organizavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jo metu tirti 65-ių pasaulio šalių moksleivių matematinis, gamtamokslinis raštingumas ir skaitymo gebėjimai. Nustatyta, kad Lietuvos penkiolikmečių gebėjimai yra prasteni nei vidurkis visose trijose srityse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...