captcha

Jūsų klausimas priimtas

Judame į dugną: atskleista, kaip 15-mečius paruošia mokykla

Švietimo strategai turėtų griebtis už galvos: 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai akivaizdžiai žemesni ir už pasaulinį vidurkį, ir už kaimynų estų, lenkų bei latvių rezultatus.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Švietimo strategai turėtų griebtis už galvos: 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai akivaizdžiai žemesni ir už pasaulinį vidurkį, ir už kaimynų estų, lenkų bei latvių rezultatus.

Tai paaiškėjo antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pristačius tarptautinio praėjusiais metais atlikto penkiolikmečių tyrimo PISA rezultatus. Šio tyrimo metu tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir jiems įtaką darantys veiksniai.

Tyrimą organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD)

Lietuvos 15-mečių rezultatai nedžiugina: visose trijose srityse lietuvių rezultatai prastesni nei OECD vidurkis.

Pagal matematinio raštingumo rezultatus lietuviai atsidūrė 37-oje pozicijoje iš 65 tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvių vidurkis – 479 taškai – statistikai žemesnis už OECD šalių vidurkį, kuris siekia 494 taškus. Čia mus aplenkė estai, lenkai ir latviai.

Pagal skaitymo gebėjimus OECD šalių vidurkis yra 496. Lietuva su 477 taškais atsidūrė 39-oje pozicijoje. Tai – statistiškai reikšmingai žemiau už šalių vidurkį. Lenkai ir estai pakilo gerokai aukščiau – užėmė 10 ir 11 vietas, latviai liko 29-ti.

Pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuva atsidūrė 30 pozicijoje, tačiau ir šis rezultatas yra statistiškai reikšmingiau žemesnis už OECD šalių vidurkį. Lietuvos rezultatas – 496, bendras visų šalių vidurkis – 501 taškas. Mus ir čia aplenkė estai, kurie pateko tarp pačių geriausių šalių ir užėmė labai aukštą 6 vietą. Aukščiau lietuvių stovi ir lenkai bei latviai.

Kaip spaudos konferencijoje sakė PISA valdančiosios tarybos narė Rita Dukynaitė, tyrime nebepralenkiamos Azijos šalys, kurios švietime pasauliui diktuoja madas. Kaip naujas fenomenas įvardijama ir Estija, kurios rezultatai švietime vis auga. „Dėmesys į estus atkreiptas visame pasaulyje, manoma, kad tai viena įdomiausių švietimo fenomeno šalių“, – sakė R. Dukynaitė.

65 šalyse per 2 valandų testą klausiama ne to, ką mokiniai atsimena, bet tikrinamas gebėjimas remtis turimomis žiniomis, gebėjimas jas kūrybiškai taikyti naujose situacijose, mokėjimas analizuoti, prognozuoti reiškinius, priimti įrodymais grįstus sprendimus.

Tyrimo ciklas vyksta 3 metus. Kiekvieno ciklo metu dėmesys skiriamas vienai iš sričių. Pvz., 2000 m. pagrindinė sritis buvo skaitymo gebėjimai, 2003 m. – matematinis raštingumas, 2006 m. – gamtamokslinis raštingumas, 2009 m. – skaitymo gebėjimai.

Lietuva šiame turime dalyvauja nuo 2006 m.

R. Vaitkus važiuos pas estus

Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus teigimu, aiškiai matyti Lietuvos atsilikimas nuo Latvijos ir Estijos, kuris pastebėtas jau ankstesniais metais.

„Jeigu žiūrėtume, ką padarėme kitaip nei mūsų kaimynai – jie iš tikrųjų nepuolė beatodairiškai draskyti mokyklų tinklo, kaip tą padarėme mes paskubomis prigalvodami įvairių programų, kad tik išdraskytume vidurines mokyklas ir suardytume visą tinklą ir išviliotume specialistus iš pagrindinių mokyklų. Tai buvo akivaizdi klaida, tą reikia pripažinti“, – kalbėjo R. Vaitkus.

Pasak viceministro, mokyklose reikia turinio peržiūros: mokyti žinias taikyti, o ne įsiminti ir iškalti faktus.

DELFI paklausus, ar nereikėtų pasimokyti iš Baltijos sesių, R. Vaitkus pripažino, kad teks mokytis iš estų. „Labai gaila, bet turbūt reikės važiuoti pirmiausia pas kaimynus estus žiūrėti, ką jie padarė taip, kad per 20 metų jie šoktelėjo taip smarkiai į priekį, o mes žemyn“, – sakė R. Vaitkus.

A. Pitrėnienė: tarpo kaimo ir miesto – begalinė atskirtis

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė prisipažino, kad tokie rezultatai nėra didelė staigmena: panašaus rezultato ji ir tikėjosi. Pasak komiteto vadovės, reikia gilesnių rodiklių analizių ir vertinimų, tačiau jau dabar politikė įžvelgia ilgalaikių politinių sprendimų poreikį.

A. Pitrėnienė atkreipė dėmesį į prastą politiką regiono atžvilgiu – esą jei taip tęsis, rezultatai bus dar prastesni. „Kodėl suomiai sugeba neturėtų rezultatų tarp kaimo ir miesto, o mes turime begalinę atskirtį?“ – klausė politikė.

Pasak A. Pitrėnienės, reikės permąstyti ugdymo proceso organizavimo pertvarką, turinį, dalykų mokymo laiką. „Jeigu atkreipėte dėmesį – ikimokyklinis ugdymas regione. Tai vienas sprendinių, kuris gali pakylėti mūsų rezultatus. Per 50 proc. mūsų vaikų regione nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir nėra ugdomi, neruošiami. Jau čia didelis minusas, jį reikia taisyti“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.

Jos nuomone, proveržiui pasiekti reikalingas ir tinkamas finansavimas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...