captcha

Jūsų klausimas priimtas

EK pirmininkas: tai buvo sėkmingas susitikimas

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, negailėdamas pagyrų Lietuvai, ją įvardino pavyzdžiu šalies, kaip Europos Sąjunga padeda ginti nepriklausomybę ir vystytis ekonomiškai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, negailėdamas pagyrų Lietuvai, ją įvardino pavyzdžiu šalies, kaip Europos Sąjunga padeda ginti nepriklausomybę ir vystytis ekonomiškai.

Europos Komisijos vadovas trumpame interviu naujienų agentūrai ELTA taip pat teigiamai įvertino Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, o Rytų partnerystės viršūnių susitikimą vadino sėkme, nors Asociacijos sutartis su Ukraina ir nebuvo pasirašyta.

Jose Manuelis Barroso LRT televizijos žurnalistams sakė, kad tai buvo labai sėkmingas viršūnių susitikimas.

„Rytų partnerystės programą pradėjome prieš ketverius metus Prahoje. Varšuvoje padėjome pagrindą, o Vilniuje pasiekti pirmieji rezultatai. Parafuotos asociacijos sutartys su Gruzija ir Moldova, pasirašyti vizų tvarkos palengvinimo ir kiti susitarimai. Tai – reali pažanga. Tiesa, įsipareigojimų, kuriuos buvo priėmusi Ukraina, neįvykdė, nepasirašyta asociacijos sutartis. Bet durys atviros, diskusijos vaisingos. Noriu pabrėžti, kad Rytų partnerystė nenukreipta prieš ką nors, ja siekiama demokratijos gerovės, stabilumo. Ir tai mūsų siūlymas, o ne nuostata, jis turi suteikti naudos ne tik mūsų kaimynams, bet ir kaimynų kaimynams. Todėl reikėtų gerbti suverenių valstybių apsisprendimą. Taigi, šis viršūnių susitikimas buvo ne proceso pabaiga, o vienas jo žingsnis. Manau, kad tokios valstybės kaip Ukraina, Gruzija, Moldova yra europietiškos šalys, jos gali palaikyti gerus santykius su Eurazija, bet jos artimesnės Europai, žinoma, jos turi  pačios rinktis, ir mes jų pasirinkimą gerbsime“, – LRT televizijai teigė J. M. Barroso.

Lietuva – pavyzdys

– Lietuva pirmą kartą pirmininkauja ES Tarybai. Kaip vertinate mūsų šalies pastangas?

– Labai gerai. Aš tikrai norėčiau pasveikinti Lietuvą, nes mes pasiekėme susitarimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos (ES biudžeto 2014–2020 metams. – ELTA). Europos Komisija taip pat į tai įnešė labai svarbų indėlį, ir aš tuo didžiuojuosi. Rasti sutarimą tarp Tarybos ir Parlamento ir pabaigti derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto buvo veikiausiai svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo prioritetas.

Šis biudžetas bus labai svarbi jėga investicijoms daugelyje mūsų regionų, tarp jų ir Lietuvoje, kuri pasiekė labai gerų šalies vystymosi rezultatų. Tai yra didelė sėkmė.

Taip pat ir šis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Žvelgiant iš politinės pusės, manau, tai buvo labai svarbus prioritetas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Ir, galima sakyti, kad tai irgi buvo sėkmė.

Aš rėmiau Rytų partnerystės procesą, kai jis net nebuvo gimęs. Jis prasidėjo prieš ketverius metus, kai mes, kaip ES, Prahoje, per viršūnių susitikimą, įsipareigojome remti ekonominę integraciją ir politinę asociaciją su mūsų partneriais Rytuose. Tai buvo pats pirmas viršūnių susitikimas ta tema.

Per antrąjį viršūnių susitikimą Varšuvoje mes padėjome pamatus partnerystei. O dabar, Vilniuje, pirmą kartą mes turime konkrečių rezultatų: inicijuoti du labai svarbūs asociacijos susitarimai ir susitarimai dėl laisvosios prekybos erdvės su Gruzija ir Moldova. Taip pat – dar kai kurie sutarimai, pavyzdžiui, dėl vizų liberalizavimo su Azerbaidžanu. Europos Komisija pasiūlė svarstyti bevizio režimo galimybę su Moldova, kas yra istorinis įvykis šiai šaliai.

Žinau, kad žinios dėl Ukrainos sukėlė tam tikrą nusivylimą. Bet, žiūrėkite, tai yra normalu tokiame procese kaip šis, ne viskas vyksta taip, kaip mes norėtume. Rytų partnerystė nėra įvykių klausimas, tai yra persitvarkymo procesas, kur šalys, ir aš turiu mintyje ne tik jų valdžias, bet ir jų visuomenes, keistųsi užtikrinant mūsų bendrus tikslus – demokratiją, stabilumą ir klestėjimą.

– Pone Pirmininke, Jūs esate pareiškęs, kad „Rytų partnerystė nėra nukreipta prieš ką nors”. Vis dėlto matome, kad Rytų partnerystės šalys patiria ekonominį spaudimą. Ketvirtadienį susitikote su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi. Kaip jis paaiškino, kodėl atsisako pasirašyti asociacijos sutartį? Beje, spaudimą patyrė ne tik Rytų partnerės, bet ir Lietuva. Aš turiu mintyje „Gazprom” dujų kainas, pieno produktų importo ribojimą.

– Ukraina apie argumentus turėtų kalbėti pati. Aš nesiimsiu kalbėti už ją, kodėl jie nebuvo pasirengę pasirašyti. Bet, kaip žinote, jų Premjeras aiškiai ir viešai pasakė, kad tai įvyko dėl Rusijos spaudimo.

Mes laikomės pozicijos, kad visų šalių suverenitetas turi būti gerbiamas. Mes aptarsime su Rusija šiuos klausimus. Su Rusija mes palaikome svarbią partnerystę, bet tai nesuteikia šaliai tam tikros veto galios jokiuose mūsų dvišaliuose santykiuose su kitomis šalimis. Dvišaliai santykiai ir yra būtent tokie – dvišaliai, o ne trišaliai.

Štai todėl mes tęsime pokalbius su mūsų Ukrainos parneriais, kad matytume, kada jie bus pasirengę pasirašyti, ir ar jie atitinka reikalavimus. Tada mes būsime pasirengę patys padaryti tą patį – pasirašyti susitarimą. Kaip mes labai aiškiai pasakėme: durys lieka atviros.

– O dėl ekonominio spaudimo Lietuvai?

– Mes, kaip ES, visada giname savo visų šalių interesus. Mes jau bendravome su Rusijos valdžia dėl tam tikrų problemų, susijusių su pačia Rusija.

– Pone Pirmininke, Lietuva, kaip rodo ir apklausų duomenys, yra tikrai proeuropietiška. Mums rūpi stipri ES. Kitąmet vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Ko tikėtumėtės iš jų?

– Kai dėl Lietuvos, leiskite pareikšti savo susižavėjimą ir paramą jūsų šaliai. Jūs esate viena iš tų šalių, kurios gali suteikti gyvą praktinį pavyzdį, kaip ES padeda šalims ginti savo nepriklausomybę ir pasiekti aukštumų ekonominiame ir socialiniame vystymesi.

Tarp kitko, aš galiu jums pasakyti, kad vakar ir šiandien (per viršūnių susitikimą. – ELTA), kai kurių naujų ES valstybių vadovai, taip pat ir Lietuvos, sakė Rytų partneriams: pažvelkite, kokie mes buvome iki tol, ir kokie esame dabar.

Lietuva prieš tapdama ES nare pasirašė ES asociacijos sutartį ir sutartį dėl laisvosios prekybos. Aš susitikimo dalyviams ir per spaudos konferenciją pateikiau skaičių apie pažangą, kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam asmeniui, investicijas ir kitus dalykus. Mes galime pasakyti užtikrintai, kad asociacija su ES atneša ne tik politinę naudą, bet ir konkrečių rezultatų šalių piliečiams.

Kalbant apie EP rinkimus, aš tikiuosi didelės diskusijos. Tiesa, dėl ekonominės krizės Europoje kartais nuotaikos yra skeptiškesnės, bet aš tikiu, kad dauguma piliečių Europoje išreikš paramą Europai, balsuodami už proeuropietiškas partijas – centro dešinės arba centro kairės.

Bet rinkimai yra rinkimai. Jei tiki demokratija, o aš ja tikiu, ką mes visi turime daryti, tai turėti drąsos diskutuoti ir paaiškinti racionaliai, kas tai yra Europa. Kad Europa nėra problema. Europa yra sprendimo dalis.

–Dėkoju už pokalbį.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...