captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką daryti, jei į svečius užsuko šikšnosparnis?

Ar žinote, kad ir Lietuvoje gyvena vieninteliai skraidantys žinduoliai? Jūs juos žinote - tai vienų mylimi, bet daugumai panišką baimę keliantys šikšnosparniai. Siaubo filmų kūrėjų lakios fantazijos sukurtas ir mistiško gyvenimo būdo tarsi patvirtintas grėsmingas šių žvėrelių įvaizdis yra visiškai priešingas tikrajam jų charakteriui, tad bijoti jų visai nėra reikalo.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Ar žinote, kad ir Lietuvoje gyvena vieninteliai skraidantys žinduoliai? Jūs juos žinote – tai vienų mylimi, bet daugumai panišką baimę keliantys šikšnosparniai. Siaubo filmų kūrėjų lakios fantazijos sukurtas ir mistiško gyvenimo būdo tarsi patvirtintas grėsmingas šių žvėrelių įvaizdis yra visiškai priešingas tikrajam jų charakteriui, tad bijoti jų visai nėra reikalo.

Lietuvos gamtos fondo specialistai dalinasi patarimais, ką daryti, jei sutikote šikšnosparnį ir blogiausia – sutikote jį savo namuose.

Susitikimai su šikšnosparniu dažniausiai įvyksta netikėtai. Jį galima aptikti rūsyje, palėpėje, žiemai paruoštų malkų rietuvėje, palindusį po palange ir pan. GRYNAS.lt primena, jog vienas šikšnosparnis žiemojo įsitaisęs verslo centro biure.

 O pasitaiko, kad jie įskrenda į butą ar kitą žmonių naudojamą patalpą. Čia jie patenka ne specialiai – vasaros antroje pusėje dažniausiai tai būna jauni ir nepatyrę gyvūnėliai, kurie dar neturi dienojimo vietų paieškos patirties ir nėra gerai įvaldę echolokacijos subtilybių. Įsibėgėjus rudeniui, per patį šikšnosparnių migracijos piką, šie žvėreliai į žmonių naudojamas patalpas įskrenda jau švintant, skubėdami susirasti dienojimo vietą, nes tuo laiku jie turi spėti ne tik nuskristi nemažą atstumą iki žiemaviečių ir pakeliui susirasti maisto. Be to, kai kurių rūšių šikšnosparniai turi suspėti ir „atšokti vestuves“.

Išginti per žiemos šalčius nerekomenduojama

Žiemą pas žmones dažniausiai apsilanko tie šikšnosparniai, kurie pasiliko žiemoti Lietuvoje, tačiau pasirinko netinkamas žiemavietes – spustelėjus šaltukui jiems pasidaro per šalta ir tuomet jie skubiai ieško naujos vietos. Kai spaudžia šaltukas, jie nelabai turi laiko, todėl ir skuba. Iš tiesų priežasčių, kodėl šikšnosparnis pateko į žmonių naudojamas patalpas gali būti daug ir įvairių, tačiau tame nieko blogo pranašaujančio nėra.

Patalpoje aptikus šikšnosparnį nereikia pulti vyti jo lauk. Šikšnosparnis, supratęs, kad pateko ne visai ten, kur norėtų būti ir yra nepageidaujamas, pats ieškos būdų kaip išskristi iš patalpos lauk, ar kuo saugiau pasislėpti. Jei už lango šilta ir sutemę, tereikia atidaryti langą ir palaukti, kol užklydęs žvėrelis pats išskris. Jei jį aptikote dieną ar vakare ir atidarius langą gyvūnėlis nesiruošia skristi lauk, tuomet reiktų nutaikyti progą, kai jis ramiai tupi ant sienos ir uždengti dėžute. Tuomet pamažu kietesnio popieriaus lapą įterpiant tarp sienos ir dėžutės uždengti šikšnosparnį dėžutės viduje ir vakare išnešus į lauką išleisti.

Bet jei šikšnosparnis pas jus apsilankė žiemą, vyti į lauką jau nereikėtų – vargu ar žvėrelis sugebės greitai susirasti saugią slėptuvę ir greičiausiai žus. Šiuo atveju geriausia išeitis – kreiptis į šikšnosparnių apsaugos specialistus.

Lietuvos gamtos fondas, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Susipažinkite – šikšnosparniai“ įsipareigoja 2013 metais esant būtinybei atvykti pas visus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvenančius žmones ir pasirūpinti į gyvenamąsias ar darbo patalpas įskridusiais ar netinkamai žiemavietę pasirinkusiais šikšnosparniais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...