captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profesoriai nustėrę: paruošta bomba, Lietuvą paversianti kaimeliu

Naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė sumanė išrasti dviratį – įvesti naują studijų sričių ir krypčių skirstymą.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė sumanė išrasti dviratį – įvesti naują studijų sričių ir krypčių skirstymą.

Siūloma nauja tvarka pasižymės tuo, kad iš diplomo nebebus aišku, kokią specialybę absolventas baigė. Tarkime, ar studijavai genetiką, ar mikrobiologiją, ar molekulinę biologiją, tavo diplome bus įrašyta, kad tapai biologijos bakalauru.

Dėl šio išradimo – naujo studijų sričių ir krypčių klasifikatoriaus – plaukai šiaušiasi Vilniaus universiteto (VU) atstovams, tvirtinantiems, kad nauja tvarka studentus išgins į užsienį, o Lietuvą nublokš į laikus, kai studijų programos buvo rašomos Maskvoje.

„Tarkime, studijavote japonų ar kinų kalbą, jums reikia įsidarbinti – ir ką jūs sakote? Pridedate diplomą, kuriame parašyta, kad esate filologas? Kokios kalbos, kokios srities? Realiai įrašas diplome nepasakys, ką tu gauni“, – naujos tvarkos trūkumus vardija VU profesorius, buvęs prorektorius Juozas Rimantas Lazutka.

Pasak J. Lazutkos, dabartinė sistema leidžia iškart vienu sakiniu į diplomą įrašyti, ką žmogus universitete mokėsi. Tuo metu siūloma pakeisti, kad iš diplome įrašyto sakinio nieko nesuprastum, o tai, ko tu mokeisi, reikėtų ieškoti dideliame diplomo priedėlyje.

„Ar diplomo priedėlį kasdien nešiojatės kišenėje? Įsivaizduokite, kažkur siunčiate CV, nuskenuosite 20 ar daugiau puslapių diplomo priedėlį ir siųsite darbdaviui, kad jis galėtų išsianalizuoti, paskaityti, kokius dalykus mokėtės? Taip nebus“, – aiškina profesorius.

Jis atkreipia dėmesį į antrą problemą: siekiama griežtai nustatyti bendruosius standartus – kaip studijų programos privalo atrodyti, kokių dalykų ir kiek valandų reikia mokyti. Tai J. Lazutka prilygina laikams, kai studijų programos buvo rašomos Maskvoje. Jo nuomone, skatinama neišsišokti, nepadaryti geriau už kitus.

„Tarptautinėje erdvėje visiškai prarandame konkurencingumą, nes esame įstatyti į rėmus ir negalime reaguoti į besikeičiantį pasaulį. Tai mažo kaimo ir vieno kiemo požiūris – mes atsiribojame nuo pasaulio, užsidarome. Kam viso to reikia? Kad viceministras galėtų pasigirti kažką padaręs kitaip nei buvusi viceministrė Nerija Putinaitė?“, – klausia VU profesorius.

Siekia marinti studijų programas?

J. Lazutkos teigimu, naujasis klasifikatorius aptartas VU Studijų komitete – čia jo niekas nepalaikė. Profesoriaus žodžiais tariant, tai, kas pasiūlyta – „grįžimas į laikus, kuomet Lietuvoje dar buvo tarybų valdžia“.

„Štai VU turime atskiras studijų kryptis ir specialybes kaip molekulinė biologija, biofizika, genetika, mikrobiologija, kurios iš esmės atitinka šios dienos mokslo situaciją. Siūlomas klasifiktatorius mus geriausiu atveju grąžina į XX a. pradžią, blogiausiu atveju į XIX a. – galėsi pasakoti, kad mokeisi genetiką, tačiau diplome bus parašyta, kad mokeisi biologiją“, – stebisi pašnekovas.

Pašnekovas sako, kad VU nekonkuruoja su vietiniais universitetais – pagrindiniai jo konkurentai yra užsienio, pirmiausia, Jungtinės Karalystės universitetai. Ten klasifikatorius aiškus, detalus, aiškios kryptys ir studijų programų pavadinimai. Pasak J. Lazutkos, juo ir rėmėsi ministro Gintaro Steponavičiaus komanda, britišką klasifikatorių perkėlusi į mūsų terpę. Tai suteikė lankstumo, studentams supaprastino suvokimą, ką jie studijuoja.

R. Lazutka sako klausęs darbdavių ir socialinių partnerių nuomonės šiuo klausimu. „Jie pasakė įdomią frazę: jei nesurasime mums reikiamo įrašo VU išduotame diplome, tai susirasime reikiamus įrašus Harvardo universiteto diplome. Manau, tuo viskas ir pasakyta“, – dėsto pašnekovas.

R. Lazutka kelia klausimą, kam naujo klasifikatoriaus iš viso reikia. Britai minėtą klasifikatorių šįmet patikslino ir neketina prie nieko taikytis.

„Argumentas, kurį bando netiesiogiai ar tiesiogiai pasakyti ministerija – jie tikisi tokiu būdu apriboti studijų programų skaičių – kad būtų mažiau registruojam naujų studijų programų, mažėtų dabar esančių. Tai iš principo rodo tik ŠMM neįgalumą ir jos nepagrįstas viltis – dabar pakankamai instrumentų, kurie pažabotų studijų programų skaičių – jų galima neregistruoti, galima vykdyti normalią akreditaciją, normalų vertinimą ir uždaryti programas, kurios neatitinka savo pavadinimo ar kokybės“, – kalbėjo J. Lazutka.

Tačiau klasifikatoriaus idėja gimė ŠMM darbo grupėje, kurioje dalyvavo ir VU akademinių reikalų prorektorius Kęstutis Dubnikas, tad kodėl dabar kritikuojami siūlymai? „Akademinių reikalų prorektorius šias pareigas eina pakankamai neseniai, gal ne visai suprato, ką reiškia atstovauti universitetui, galbūt atstovavo save darbo grupėje“, – mano J. Lazutka.

Jo tvirtinimu, šis projektas parengtas paslapčiomis nuo akademinės bendruomenės, be platesnių diskusijų. J. Lazutka tikisi, kad šio projekto „prastumti“ nepavyks. Tokią politiką jis vadina ateities Lietuvos ir aukštojo mokslo žlugdymo politika.

J. Lazutkos pozicijos laikosi ir VU Studijų komiteto pirmininkas, profesorius habilituotas daktaras Alfredas Račkauskas. VU interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje jis aršiai sukritikavo siūlomas naujoves ir perspėjo dėl gresiančios studentų emigracijos.

„Jei šis projektas taps patvirtintu dokumentu, abiturientams teks dar aktyviau dairytis studijų užsienyje, o universitetams bus vis sunkiau konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Jiems, aišku, lieka galimybė manipuliuoti gražiais studijų programų pavadinimais tikintis taip prisivilioti studentus. Tik teks nutylėti, kad esmė yra ne pavadinimas, bet teikiamas kvalifikacinis laipsnis“, – teigia A. Račkauskas. Jis stebisi, kad Lietuvoje nebebus galima įgyti nei statistikos bakalauro, nei statistikos magistro kvalifikacinių laipsnių – statistika priskiriama gamtos mokslų ir matematikos studijų sričiai.

N. Putinaitė nustebusi

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė N. Putinaitė sako, kad klasifikatorius keistas 2010 m. aukštųjų mokyklų prašymu. Iki tol nuolat keltas klausimas, kad darbdaviai nelabai supranta, kokios studentų įgyjamos kompetencijos ir gebėjimai.

„Matau dvi problemas – pirma – susišnekėjimo tarp darbdavių ir aukštųjų. Antra – tarp studentų ir aukštosios. Studentas rinkdamasis žiūri ne tiek į programą, o į kryptį, koks jo diplomas bus. Taip pat tai apsunkins susišnekėjimą tarp ministerijos ir aukštosios – programos turi įvairius pavadinimus. Dabar programas buvo galima labai aiškiai atpažinti pagal kryptį ir šaką, kuomet kryptis labai plati, šakų nebelieka, studentui taps labai sunku atpažinti programą“, – aiškina pašnekovė. Jos manymu, įvedus naują klasifikatorių, aukštosioms bus sunku apsiginti, kad programa atitinka kryptį.

N. Putinaitė taip pat sako, kad bus apsunkintos tarpkryptinės studijos: krypčių stambinimas gretutines studijas daro neįmanomas. Neįmanomu tampa ir studijų lankstumas.

„Neišgirdau argumentų ir naudos, kodėl taip daroma, man sunku suprasti, kokios čia teigiamybės, bet neigiamybių matau didelių, juo labiau, sistema jau buvo sukurta ir ja niekas nesiskundė – atrodė, kad ji labai tinka“, – stebisi N. Putinaitė.

R. Vaitkus: į pastabas atsižvelgsime

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad klasifikatorių pasiūliusioje darbo grupėje dalyvavo ir VU prorektorius K. Dubnikas, tad jį stebina VU išsakomi priekaištai. Pasak R. Vaitkaus, dabar galiojantį klasifikatorių reikia keisti, nes keičiasi Tarptautinis švietimo klasifikatorius ISCED ir dėl to, kad senasis klasifikatorius buvo orientuotas į Jungtinėje Karalystėje naudojamą klasifikatorių JACK. Minėtas klasifikatorius pakeistas ir Jungtinėje Karalystėje.

„Trečia, tai tik projektas, pasiūlymas ir jis nagrinėjamas. Normalu, kad kažkas randa gerų, blogų vietų. Žmonės tikrai neturės emigruoti, o pastabas nagrinėsime ir tvarkysime“, – išsakytų grėsmių nesureikšmina viceministras.

R. Vaitkus neigia, kad naujas klasifikatorius diegiamas siekiant uždrausti universitetams registruoti naujas studijų programas.

„Senasis klasifikatorius neturėjo dermės su mokslo klasifikatoriumi, kai kas naujajame ir senajame klasifikatoriuje sutampa. Kaip sakiau, atsiranda naujas UNESCO studijų krypčių klasifikatorius ISCED – Lietuva pritarusi jo priėmimui ir jis 2014 m. įsigalios“, – kalbėjo viceministras.

R. Vaitkus ragina išmokti skaityti dokumentus. Jo tvirtinimu, diplomo priedėlis pasako, kokią studijų programą žmogus baigė, studijuotus dalykus ir jų pažymius.

Kaip nurodoma R. Vaitkaus aukštosioms mokykloms nusiųstame rašte, projektu siekiama sudaryti prielaidas mažinti studijų programų ir teikiamų kvalifikacinių laipsnių skaičių, sudaryti geresnę galimybę studentams individualizuoti studijų programas. Taip pat siekiama rengti specialistus, turinčius platesnį kompetencijos spektrą ir gebančius lanksčiau adaptuotis nuolat kintančioje darbo rinkoje.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...