captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: L. Graužinienės kelionė į Ukrainą gali būti žalinga

Nieko niekam nesakiusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsiruošė į Kijevą tikriausiai pabandyti įtikinti ukrainiečių politikų pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nieko niekam nesakiusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsiruošė į Kijevą tikriausiai pabandyti įtikinti ukrainiečių politikų pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga.

Tačiau politikos ekspertai sutartinai teigia, kad šitoks politikės žingsnis neturi nieko bendra su užsienio politika – tai tik vidinių politinių kovų atspindys, kuris Lietuvai gali tik pakenkti.

„Aš tai vertinu labai griežtai, kaip vieną skandalingiausių poelgių Lietuvos užsienio politikos istorijoje. Nes tai, kas vyksta Ukrainoje, yra milžiniškas žaidimas ir ne tik Lietuvos žaidimas. Tokiu atveju bet kokio Lietuvos Seimo pirmininko išvažiavimas į Ukrainą nesuderinus ne tik su Užsienio reikalų ministerija, bet ir su Prezidentūra, netgi nežinant premjerui, yra ne tik kad nepriimtinas, bet gali būti ir labai pavojingas“, – teigia užsienio politikos ekspertas Marius Laurinavičius.

Kaip žinoma, antradienį Seimo pirmininkė L. Graužinienė išvyko nederinto vizito į Ukrainą, kur planuoja susitikti su šios šalies užsienio reikalų ministru arba viceministru, Aukščiausiosios Rados frakcijų atstovais bei pirmininku Volodymyru Rybaku. Tiesa, V. Rybakas vieši Kanadoje, bet turėtų parvykti trečiadienį.

Ukrainos Aukščiausiąją Radą sudaro prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos frakcija, kalėjime kalinčios Julijos Tymošenko partijos „Tėvynė“ frakcija, taip pat Vitalijaus Klyčko Ukrainos reformistinis demokratinis aljansas, nacionalistinė partija „Laisvė“, komunistai bei nepriklausomi parlamentarai.

„Visi suprantame, kad ne frakcijų atstovai valdo padėtį balsavimuose dėl J. Tymošenko. O tas, kas juos finansuoja. Tai pat lemia prezidentas ir jo šeima. Net jeigu Seimo pirmininkė susitiks su Rados pirmininku, jis taip pat nėra ta figūra. Figūra yra viena. Jeigu nėra susitikimo su prezidentu, nėra ko važiuoti“, - svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituo dėtytojas Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, L. Graužinienė gali susitikti ir su V. Janukovyčium, tačiau nieko tai nekeis: „Tarkime, ji susitinka su V. Janukovyčium ir ką ji sako jam? V. Janukovyčius jai sako: „Jeigu sankcijos bus tokios, mano Ukrainoje bus toks nuostolis. Mums siūlo tokias dujų kainas ir taip toliau. Ką gali jam pasakyti mūsų Seimo delegacija?“

Asmeniniai interesai aukščiau valstybės?

M. Laurinavičiaus nuomone, L. Graužinienės vizitas Ukrainon ne padės, o pakenks, mat vizitas nederintas ne tik su pagrindiniais užsienio politikos formuotojais bei vykdytojais – prezidente ir Vyriausybe – bet ir su partneriais Europos Sąjungoje.

Pasak apžvalgininko, šiuo metu dėl Ukrainos vyksta didžiulis žaidimas: diskutuojama, ar galima ukrainiečiams ką nors pasiūlyti ir taip išgelbėti sutarties pasirašymą, ar geriau nieko nesiūlyti.

Kaip žinoma, Ukraina Europos Sąjungai iškėlė dvi sąlygas, kuriomis ji galėtų pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą. Pirmoji, 10 mlrd. eurų vertės kreditas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) neįvykdžius reikalavimų didinti dujų kainas komunalinėms įstaigoms bei valstybės dotuojamiems pramonės sektoriams. Antroji, kvotų panaikinimas metalų pramonės produkcijai.

Rusija Ukrainai pažadėjo 15 mlrd. dolerių paramą ir pigesnes gamtines dujas, tuo tarpu susitarimo pasirašymas su Europos Sąjunga Ukrainai gresia sankcijomis iš Rusijos: gali užsiverti prekybos rinkos, „Gazprom“ gali pradėti reikalauti grąžinti skolą už gamtines dujas, o naują kontraktą ukrainiečiai matytų kaip savo ausis.

„Net jeigu įvyktų stebuklas ir L. Graužinienė susitiktų su V. Janukovyčium, vis tiek tokių dalykų negalima daryti nesuderinus ne tik su pagrindiniais Lietuvos užsienio politikos veikėjais, bet ir su visais partneriais, kurie tą žaidimą žaidžia“, – sako M. Laurinavičius.

„Tai, ką padarė L. Graužinienė, yra vienasmeniška užsienio politika. Aš nežinau, kodėl šioje kompanijoje atsidūrė ponas Gediminas Kirkilas, kuris turi didelę patirtį užsienio politikoje, anksčiau jis tokiuose žaidimuose nedalyvaudavo, bet ponios L. Graužinienė elgesys parodo, kad jai asmeniniai interesai yra gerokai svarbesni už valstybės interesus. Užsienio politikoje taip elgtis negalima, nes tai reiškia, kad gali būti pridaryta labai daug žalos“, - pridūrė apžvalgininkas.

Klausiamas, kokios žalos gali turėti L. Graužinienės bandymai demonstruoti aktyvumą užsienio politikoje, M. Laurinavičius teigė, kad užsienio partneriais ateity nebepasitikės Lietuva, kurios kairė ranka nežino, ką daro dešinė.

„Aš tai sieju grynai su vidaus politikos dalykais. Ponia L. Graužinienė neseniai pareiškė „Aš esu valstybės vadovė“ ir net kai buvo perklausta, nebandė pasitaisyti, kaip kad sakė kažkada Arūnas Valinskas, kad yra vienas iš trijų. Ji taip ir liko pasakius, kad yra valstybės vadovė. Ir ji dabar bando periminėti valstybės vadovų funkcijas. Ji bandė nurodinėti, kad prezidentė ar užsienio reikalų ministras turi važiuoti. Jie, matyt, neatkreipė dėmesio, tai nusprendė parodyti, kad ji nuvyks ir kažką pasieks. Tai vaikiškas žaidimas smėlio dėžėje, kuris galbūt patiks kai kuriems rinkėjams, bet Lietuvos interesams tai labai pavojinga“, – sakė apžvalgininkas.

L. Kasčiūnas: tuščias šūvis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas L. Kasčiūnas Seimo pirmininkės vizitą Ukrainoje vadina „tuščiu šūviu“. Jo nuomone, jeigu politikoje nutiktų stebuklas ir Ukraina vis tik nutartų pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą, tai L. Graužinienė tikriausiai pateiktų tai kaip savo asmeninį laimėjimą.

„Bet norint pakeisti Ukrainos sprendimą ant stalo turi atsirasti tokie dalykai, kokių negali pateikti nei Lietuva, nei Lietuvos Seimo pirmininkė. Tai rimti dalykai, kaip kredito linija, kaip kompensacija už galimas sankcijas iš Rusijos pusės. Tokie dalykai yra europinio lygio, geriausiu atveju galėtų kalbėtis kažkas iš didesnių Europos Sąjungos šalių“, - sakė L. Kasčiūnas.

Tiesa, mokslininkas sako, kad domėjimasis Ukrainos reikalais ir kontaktų palaikymas yra teigiamas dalykas, tad ne itin turiningi susitikimai – geriau nei jokių susitikimų.

„Deja, ne nuo mūsų politinės galios priklauso tam tikri procesai. Dabar išvis daugėja interpretacijų, kad V. Janukovyčius net neplanavo pasirašyti susitarimo, o tik kėlė savo kainą. Lietuva atliko savo moderatoriaus vaidmenį, tą darė visos politinės institucijos – ir Seimas tą darė, visi darė. Tiesiog neturėjo rakto šiai situacijai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Politologas prisiminė ir Darbo partijos narių pasirašytą rezoliucijos projektą „Dėl buvusio Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko paleidimo į laisvę“. Tąkart rezoliucijos projektas buvo susietas su Maskvos kaišomais pagaliais į ratus Rytų partnerystei, mat kai tik rusai būna suinteresuoti vertybine Europos Sąjungos laikysena, tai dažniausiai reiškia, kad siekiama europiečius įsprausti į pačių susikurtą kampą.

„Tačiau sieti tiesiogiai su rezoliucija aš negalėčiau, nes tada L. Graužinienė turėtų važiuoti pas J. Tymošenko“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Protestai Ukrainoje

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...