captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas sudarė komisiją dėl apkaltos N. Venckienei

Seimas antradienį sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri spręs dėl apkaltos „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei pagrįstumo.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimas antradienį sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri spręs dėl apkaltos „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei pagrįstumo.

Už nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 14 parlamentarų. Komisijai pirmininkaus socialdemokratas Vytautas Saulis, jo pavaduotoju paskirtas liberalas Eugenijus Gentvilas.

Komisija savo išvadą, pagrįsti ar nepagrįsti siūlymai pradėti apkaltos procesą Seime, turės pateikti iki gruodžio 5 dienos.

Seimo statutas numato, kad gavus teikimą pradėti apkaltai sudaroma specialioji tyrimo komisija. Ši turi Seimui pateikti savo vertinimą, ar yra, ar nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime. Komisijos siūlymui pritariama arba jis atmetamas paprasta balsų dauguma.

Jei pritariama, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, priimamas nutarimas pradėti apkaltos procesą Seime ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, pristatydamas teikimą pradėti apkaltą, akcentavo, kad dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga, o nuo balandžio Seime nebuvusi N. Venckienė plenarinių posėdžių yra praleidusi apie 60.

„Seimo narė N.Venckienė, praleidusi šiuos posėdžius ir iš anksto nieko neinformavusi, pažeidė Konstituciją ir priesaiką“, – sakė E. Masiulis.

„Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas klausė, kaip galėtų vykti apkaltos procesas, jei jame nedalyvauja pati N. Venckienė. Seimo statutas numato, kad sudarius specialiąją tyrimo komisiją dėl apkaltos, ji išklauso ir asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimų.

„Jeigu Seimas apsispręs pradėti apkaltos procesą, Seimo narė N. Venckienė turi visas galimybes atvykti ir pati tiesiogiai išdėstyti savo argumentus. Ir yra kitas procesas 2003 metais, kai visos apkaltos metu Rolandas Paksas nė karto nepasinaudojo galimybe išdėstyti argumentus, argumentus dėstė jo advokatai. Taigi, precedentas yra“, – atsakė E. Masiulis.

„Drąsos kelio“ frakcijos atstovas Povilas Gylys liberalų atstovo E. Masiulio klausė, ar jis pats nesijaučia sulaužęs priesaikos su apkaltos iniciatyva. „Kai mes susidorojam su politiku, kai mes nekreipiam dėmesio, kad teisinės institucijos bando mus apgauti, ar mes iš tikrųjų nelaužom priesaikos, juk prisiekėm tarnauti šitai valstybei, ir viena svarbiausių bendrojo gėrio dalis yra teisingumas. Jūs nesijaučiat nusikaltęs Konstitucijai?“ – sakė P. Gylys.

„Ne, aš nesijaučiu nusikaltęs Konstitucijai. N. Venckienė ne iš nekalto prasidėjimo tapo Seimo nare, ji dalyvavo 2012 metų Seimo rinkimuose ir dalis rinkėjų patikėjo jai savo balsą, kad ji atstovautų Seime tautos valiai ir interesams. Bet jūsų išvedžiojimai, neva N. Venckienė atlieka Seimo nario pareigas, yra visiškai nepriimtini. Pasirodo, Seimo narė N. Venckienė gali ir gulėdama bet kokiame paplūdimyje būti Seimo narė, ruošti teisės aktų projektus, neturėti jokio ryšio su „Drąsos kelio“ frakcija“, – atsakė liberalų lyderis.

Grupės Seimo narių teikime pagrindu apkaltai nurodoma, kad N. Vencienė praleido daugiau kaip 50 plenarinių posėdžių, kuriuose buvo numatytas balsavimas, taip pat nedalyvavo Seimo struktūrinių padalinių posėdžiuose.

Pasak apkaltos iniciatorių, neatlikdama savo kaip Seimo narės pareigų N. Venckienė „šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką“.

N. Venckiene Seime nebesirodo nuo balandžio, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Policija yra paskelbusi politikės paiešką, teisinės pagalbos prašymai išsiųsti į JAV.

Seimas antradienį atmetė nutarimo projektą, kuriuo siūlyta kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti N. Venckienės ekstradicijos procesą. Už tokį grupės Seimo narių inicijuotą projektą po pateikimo balsavo 20 Seimo narių, prieš buvo 52, susilaikė 25 parlamentarų. Sprendžiant, projektą atmesti ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, 70 Seimo narių balsavo už atmetimą, 28 pasisakė už tobulinimą.

Nutarimo projektą, kuriuo siūlyta paraginti prokurorus „nedelsiant pradėti Seimo narės N. Venckienės ekstradicijos procesą ir taip atverti kelią teisingumui, nebekuriant sąlygų apkaltos procedūrai, nesant galimybės jai dalyvauti“, įregistravo grupė „Drąsos kelio“ partijos, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų narių.

Nutarimo projektą vertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą, kad projektas yra nenorminio pobūdžio ir turėtų būti svarstomas kaip rezoliucija.

Šiaulių apygardos prokuratūra siekia N. Venckienę apklausti. Prokurorai pernai spalį jai pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad N. Venckienė prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...