captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas – regioninio saugumo garantas

Politologai atkreipia dėmesį, kad siekiant Baltijos jūros regiono ekonominio,  politinio, energetinio saugumo, svarbu į regioninio bendradarbiavimo projektus įtraukti visas Baltijos jūros valstybių tarybos atstoves, tačiau Varšuvoje surengtame forume daugelis pripažino, kad  Rusija vis dar labiau linkusi į dvišalį, o ne regioninį bendradarbiavimą.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Politologai atkreipia dėmesį, kad siekiant Baltijos jūros regiono ekonominio,  politinio, energetinio saugumo, svarbu į regioninio bendradarbiavimo projektus įtraukti visas Baltijos jūros valstybių tarybos atstoves, tačiau Varšuvoje surengtame forume daugelis pripažino, kad  Rusija vis dar labiau linkusi į dvišalį, o ne regioninį bendradarbiavimą.

Politologai ir studentai iš Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos pabrėžia Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimo svarbą. Tai esą ne tik aplinkosaugos klausimų sprendimas, kaip išsaugoti švarią Baltijos jūrą, Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas „Rail Baltic“, bet ir bendros pastangos užtikrinti saugų žmonių gyvenimą. Baltijos jūros valstybių taryboje – 11 šalių su 26 jūros uostais. Užsienio prekyba tarp regiono valstybių siekia 30–50 procentų, regione veikia apie 200 universitetų.

Pasak politologų, Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį regiono saugumui užtikrinti, tačiau ne visuomet su kaimyninėnimis šalimis pavyksta susitarti, todėl bendri projektai  ir valstybių dalyvavimas tarptautinėse organizacijose – itin svarbūs.

„Nors Rusija yra didelis regioninis žaidėjas, kuris linkęs bendradarbiauti dvišaliai, bet jos įtraukimas į regioninius projektus leidžia kalbėtis, nors tai ir ne visada pavyksta“, – kalbėjo politologas prof. Mindaugas Jurkynas.

„Mes turime siekti kuo glaudesnio Baltijos ir Skandinavijos valstybių bendradarbiavimo. Integruota Kaliningrado sritis reiškia didesnį Rusijos suinteresuotumą gerinti santykius su Baltijos valstybėmis, su Vidurio Rytų Europa, ir ieškoti kokio nors bendro požiūrio taško, švelninti santykius“, – įstikinęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistras Marijušas Antonovičius.

„Įvedus supaprastintą pasienio režimą su Lenkija, Kaliningrado srities gyventojai gali ne tik pažinti kaimyninę šalį kaip turistai – jie čia ir apsiperka, vadinasi, remia Lenkijos ekonomiką. O Lenkijos žmonėms Kaliningrado sritis taip pat įdomi, bet juos stabdė vizų režimas. Dabar abipusis bendradarbiavimas duoda naudą abiems šalims“, – aiškino Kaliningrado I. Kanto universiteto studentė Julija Gostijeva.

Baltijos jūris vastybių tarybai šį pusmetį  pirmininkauja Suomija, Lietuva yra pirmininkavusi jau du kartus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...