captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai gydytis į užsienį nesiveržia

Pirmadienį bus lygiai mėnuo, kai Lietuvoje veikia Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos, pagal kurias mūsų kraštiečiai turi daugiau galimybių važiuoti gydytis svetur – į ES ir Europos Ekonominės erdvės šalis, ir atitinkamai ir šių šalių piliečiai gali gydytis pas mus.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Pirmadienį bus lygiai mėnuo, kai Lietuvoje veikia Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos, pagal kurias mūsų kraštiečiai turi daugiau galimybių važiuoti gydytis svetur – į ES ir Europos Ekonominės erdvės šalis, ir atitinkamai ir šių šalių piliečiai gali gydytis pas mus.

Specialistai sako, kad dar sudėtinga būtų įvardinti tikslius skaičius žmonių, kurie išvyksta gydytis svetur ar atvyksta į Lietuvą, tačiau pastebi susidomėjimą naująja tvarka.

Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK), įvardinti skaičius sudėtinga, nes gydytis už mūsų šalies ribų vykstantys žmonės neprivalo gauti išankstinių leidimų gydytis užsienyje, kurie būtų fiksuojami bendroje informacinėje sistemoje. Jiems privalu turėti tik šeimos gydytojo siuntimą konkrečiai mediko specialisto konsultacijai, paslaugai.

Anot VLK atstovės Linos Bušinskaitės, pirmieji skaičiai apie išvykstančiuosius ir jų pasirenkamas šalis pradės ryškėti po keleto mėnesių ar net metų, kai iš svetur sugrįžę ir gydymo paslaugas gavę pacientai kreipsis į teritorines ligonių kasas (TLK) ir joms pateiks prašymus kompensuoti patirtas gydymo išlaidas svečiose šalyje. Tuomet esą ir bus galima konkrečiai įvardinti, kurių Europos šalių sveikatos priežiūros paslaugos lietuviams yra priimtiniausios, kokie išvykstančiųjų srautai, kiek maždaug kainuoja jų gydymas.

Tačiau, pasak L. Bušinskaitės, žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus pilnai kompensuojama.

„Nepaisant to, kad buvo daug kartų viešai aiškinta, jog kompensuojama bus tik tokia kainos dalis, kiek analogiška paslauga kainuotų Lietuvoje (neviršijant faktinės paslaugos kainos), o skirtumą pacientui tektų dengti savo lėšomis, vis dėlto nemažai žmonių lieka nustebę, kai sužino šį faktą. Be to, žmonėms svarbu žinoti ir tai, kad jie patys turės padengti ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, maitinimo, nes Lietuva kompensuos tik gydymo kainą ir tik tiek, kiek ji kainuoja mūsų šalyje. Labai svarbu žinoti ir tai, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur jis pirmiausia privalės sumokėti pats iš savo kišenės visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos ir tik tada atgaus dalį savo išleistų pinigų“, – aiškino VLK atstovė. Be to, pasitaiko atvejų, jog kai kurie žmonės prašo iš anksto jiems kompensuoti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas kitoje šalyje. VLK primena, kad pacientas už kitoje Europos ekonominės erdvės šalyje jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas turėtų sumokėti pats, o grįžęs galėtų prašyti kompensuoti išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai tokia apimtimi, kokia būtų kompensuojamos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką.

Per mėnesį, kai Lietuvoje veikia ES direktyvos nuostatos, ligonių kasos gavo keletą prašymų paaiškinti, ar bus kompensuotos tam tikros gydymo paslaugos, kurios nėra taikomos Lietuvoje.

„Galimybė gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą bus tik tais atvejais, jei atitinkamas gydymas yra numatytas Lietuvos teisės aktuose“, – sako L. Bušinskaitė.

Taip pat žmonės dažnai teiraujasi, ar reikia vežtis išverstą siuntimą į tos šalies kalbą.

„Tokiais atvejais svarbu žinoti, kad reikia vežtis tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, ir kad mes juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Žinoma, tai neprivaloma. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, ir vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu, o tai vėl būtų papildomos išlaidos. Svarbu atminti ir tai, kad siuntimo galiojimo laikas negali viršyti 30 dienų“, – teigia specialistė.

Tautiečiams kyla klausimų dėl privačių gydymo įstaigų paslaugų teikimo Europoje ir ar tokiu atveju priklausys kompensacija. Tokiu atveju esą svarbu įsitikinti, kad gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją.

„Mūsų kraštiečiams aktualu ir tai, ar užsienyje bus kompensuojamos prevencinių programų paslaugos. Tokiais atvejais juos tenka nuvilti – šios paslaugos nebus kompensuojamos, to nėra numatyta ir ES direktyvos nuostatose, kurios perkeltos į mūsų šalies nacionalinę teisę. Aktualu ir tai, ar žmonės gali tikėtis kompensacijos už svetur gautas slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugos? Tokiais atvejais jie irgi nusivilia - šios paslaugos nekompensuojamos. Be to, labai svarbu žinoti, kad nebus kompensuojamos organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos“, – patarimais dalinasi VLK atstovė.

VLK prognozės išlieka tos pačios. Tikėtina, kad didžiausias pacientų judėjimas vyks tarp kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, latviai, estai, lenkai gali noriai vykti gydytis pas mus, o lietuviai - atitinkamai į minėtas šalis. Taip yra, nes senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių nėra tokie dideli. Taigi ne kiekvienam lietuviui tokios paslaugos finansiškai prieinamos, juo labiau kad skirtumą jis turi padengti pats - ligonių kasos Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuoja tik tokią paslaugos kainos dalį, kiek ji kainuotų Lietuvoje.

VLK pastebi, kad šios prognozės pildosi. Dar iki įsigaliojant ES direktyvos nuostatoms kaimynai latviai pradėjo aktyviai domėtis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kainomis mūsų šalyje. Panevėžio TLK vadovas Jonas Narbutas pasakoja, kad spalio pradžioje Panevėžio TLK lankėsi Latvijos nacionalinės sveikatos tarnybos Latgalos skyriaus, įsikūrusio Daugpilyje, atstovų delegacija. Svečiai teiravosi, kokias paslaugas mūsų šalyje galės gauti Latvijos piliečiai, atvykę, pavyzdžiui, į Zarasus ar Visaginą, kaip apskritai užsieniečiams ketinama teikti informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir prieinamumą, domėjosi, kokiu principu Lietuvoje veikia sveikatos priežiūros sistema, kiek mūsų šalyje išvystytos mokamos gydymo įstaigų paslaugos, kokios yra brangiųjų tyrimų, vaistų kainos ir jų kainodara.

„Latvijos atstovai pripažino, kad jų šalyje trūksta gydytojų urologų, endokrinologų, taip pat diagnostinės aparatūros brangiesiems tyrimams atlikti, todėl manoma, kad Latvijos gyventojai, nenorėdami po kelis mėnesius laukti eilėse, labiausiai sieks gauti šias paslaugas (ypač pasidaryti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus) jiems artimiausiose Lietuvos gydymo įstaigose. Taip pat neabejota, kad latviai vyks į Lietuvos sanatorijas. Tuo tarpu lietuviai, kaip tenka girdėti, į Latviją vyksta protezuoti dantų. Spėjame, kad paklausą galėtų turėti ir kaimyninėje šalyje įteisintos dirbtinio apvaisinimo paslaugos, nors išlaidos joms Lietuvoje kol kas nekompensuojamos“, – kalbėjo J. Narbutas.

J. Narbuto teigimu, kalbant apie Latvijos pasirengimą priimti pacientus iš kitų šalių, svečiai atkreipė dėmesį į tai, kad jų šalyje yra įteisintos priemokos. Jos imamos už receptų išrašymą, apsilankymą ambulatorinės grandies gydymo įstaigoje, gydymą stacionare.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...