captcha

Jūsų klausimas priimtas

BNS vadovė liudijo Seimo nariams: pareigūnų taikytos priemonės šokiravo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje trečiadienį buvo apklausta naujienų agentūros BNS direktorė Jurga Eivaitė. Liudyti parlamentarams ji atvyko su advokatu, buvusiu generalinio prokuroro pavaduotoju Andriumi Nevera.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje trečiadienį buvo apklausta naujienų agentūros BNS direktorė Jurga Eivaitė. Liudyti parlamentarams ji atvyko su advokatu, buvusiu generalinio prokuroro pavaduotoju Andriumi Nevera.

Taip pat parlamentarai trečiadienį pakartotinai apklausia Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną. VSD vadovas trečiadienį buvo klausinėjamas apie valandą.

Pasak jo, Seimo nariai daugiausia domėjosi į žiniasklaidą patekusios pažymos turiniu.

„Šiandien mes kalbėjome apie pačią pažymą. Apie turinį“, – sakė G.Grina.

VSD vadovas tikino negalintis pasakyti savo nuomonės, ar galima keisti šios pažymos slaptumo grifą ir ar nuo to turėtų priklausyti, kokie įtarimai bus pareikšti tam žmogui, kuris informaciją perdavė žurnalistams.

„Tai labai sudėtingas teisinis klausimas. Galėčiau pasakyti, kad daug teisininkų ir daug nuomonių yra. Savo nuomonės nenorėčiau sakyti“, – teigia G.Grina.

Jis atsisakė pasakyti, ar VSD yra gavęs Generalinės prokuratūros rekomendaciją atleisti ar bent atimti leidimą dirbti su slapta informacija iš kurio nors VSD darbuotojo. Taip pat G.Grina neatsakė, ar iš VSD nuo praėjusio ketvirtadienio koks nors pareigūnas yra atleistas.

G.Grina tikino, kad tai pasakydamas jis atskleistų ikiteisminio tyrimo duomenis.

J.Eivaitė: kai kurios taikytos priemonės – pritrenkiančios

Savo ruožtu J.Eivaitė po beveik valandą trukusios apklausos sakė nepasigailėjusi, kad į posėdį atvyko su advokatu, nes buvo daug klausimų su specifiniais teisiniais terminais. Pasak jos, Seimo nariai detaliai domėjosi prieš žurnalistus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) taikytomis priemonėmis, kratų eiga, poėmiais.

Liudyti parlamentarams buvo kviečiami ir kiti STT sankcijų sulaukę BNS darbuotojai, tačiau jie atvykti į Seimą atsisakė.

„Buvo daug klausimų, susijusių su procesu, kaip kas vyko ir kaip mes tai vertiname. Nuomonę esu jau ir anksčiau išsakiusi, kad priemonės buvo neadekvačios ir neturėjo būti taikomos“, – po apklausos Seime 15min.lt sakė J.Eivaitė.

Tiesa, J.Eivaitei nesusidarė įspūdis, kad parlamentarai imtųsi dubliuoti teisėsaugos veiklą.

BNS vadovė teigė iki šiol nesuprantanti, ar visa informacijos nutekinimo istorija buvo „labai protingai sugalvota, ar labai kvailai padaryta“.

„Vertinti tarp tų kraštutinumų man labai sunku. Tačiau kai kurie veiksmai tikrai sveiku protu nesuvokiami. Į žiniasklaidą neišėjo visi ikiteisminio tyrimo duomenys, galbūt kada nors tai paaiškės, patys pamatysite. Kai kurie veiksmai ne tai, kad šokiruojantys, bet absoliučiai pritrenkiantys“, – teigė ji.

BNS iki šiol negali normaliai dirbti

Primename, kad skandalas kilo po to, kai naujienų agentūra BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Po šio pranešimo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, STT atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.

Šiuo metu įmonės kompiuteriai ir telefonai yra grąžinti BNS, pareigūnų rankose liko tik asmeninis BNS naujienų redaktorės Jūratės Damulytės telefonas. Ji pati jau pusantros savaitės guli ligoninėje.

J.Eivaitė sako, kad iki šiol BNS darbas tebėra sutrikdytas. Kokius nuostolius patyrė bendrovė dėl pareigūnų veiksmų prieš ją ir jos darbuotojus kol kas nėra suskaičiuota, bet ketinama tai padaryti artimiausiu metu.

„Kuo toliau, tuo blogiau vertinu šią situaciją. Pirmą momentą ištinka šokas, pradedi galvoti gal tikrai tyrimas labai svarbus, valstybės paslaptis, bet kuo daugiau praeina laiko, tuo labiau aš suprantu, kad tos priemonės buvo labai žiaurios, labai psichologiškai žlugdančios žmones, BNS darbuotojus“, – vertino BNS vadovė.

Teisėjo įpareigojimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį BNS apskundė Vilniaus apygardos teismui. Taip pat teismo prašoma nuspręsti, ar prieš žurnalistus taikytos priemonės buvo adekvačios.

Pasak J.Eivaitės, net jei pirmos instancijos teismas darkart įpareigos BNS atskleisti šaltinį, to agentūra nedarys ir ginsis aukštesniuose teismuose – iki pat Europos žmogaus teisių teismo.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...