captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar išsaugota kūdikio virkštelė galės vėliau išgelbėti jo sveikatą ir gyvybę?

Vis daugiau lietuvių mano užtikrinsiantys gerą vaikų sveikatą naudodami kamienines ląsteles, kurios dažnai vadinamos didžiausia ateities medicinos viltimi. Šių ląstelių saugojimas, į Lietuvos rinką atėjus naujam veikėjui, turėtų pigti, tačiau dalis gydytojų perspėja tuo pernelyg nesidžiaugti, nes esą verslininkų pažadai apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis gerokai perdėti.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vis daugiau lietuvių mano užtikrinsiantys gerą vaikų sveikatą naudodami kamienines ląsteles, kurios dažnai vadinamos didžiausia ateities medicinos viltimi. Šių ląstelių saugojimas, į Lietuvos rinką atėjus naujam veikėjui, turėtų pigti, tačiau dalis gydytojų perspėja tuo pernelyg nesidžiaugti, nes esą verslininkų pažadai apie gydymą kamieninėmis ląstelėmis gerokai perdėti.

Kūdikiui ateinant į pasaulį išsaugota virkštelė net ir po dešimtmečių gali išgelbėti jo sveikatą ir gyvybę. Bent jau taip žada virkštelės kraujo kamienines ląsteles saugantys privatūs kamieninių ląstelių bankai. Jų atstovai tikina, kad jau dabar kamieninės ląstelės gali padėti išgydyti apie 80 ligų, o netrukus šios ląstelės gali pakeisti daugelį vaistų ir tapti pagrindine ligų prevencijos ir gydymo priemone. Lietuvoje saugoti kamienines ląsteles specialiose saugyklose įmanoma jau 7 metus, o šia galimybe iki šiol pasinaudojo kiek daugiau kaip tūkstantis tėvų. Tiesa, dalis medikų perspėja, kad kol kas gydymo kamieninėmis ląstelėmis galimybės gerokai mažesnės, negu tvirtina verslininkai, todėl laikyti jų panacėja nederėtų

„Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės dabar yra naudojamos daugiausia onkohematologinėms ligoms gydyti. Ši procedūra atliekama ir Lietuvoje. Kitoms ligoms gydyti šitos ląstelės naudojamos labai retai ir, jeigu naudojamos, tai tiktai preklinikinėse, eksperimentinėse studijose“, – sako Valstybinio mokslinio tyrimų instituto Kamieninių ląstelių biologijos skyriaus vedėjas Augustas Pivoriūnas.

Kamieninės ląstelės vadinamos pagrindine kūno statybine medžiaga, nes jos gali daugintis ir virsti specializuotomis kraujodaros, odos, kaulo ar bet kuria kita iš 200 tipų organizmo ląstelių, todėl jas naudojant įmanoma net užauginti kai kuriuos žmogaus organus.

Privačių saugyklų atstovai sako, kad tikimybė, jog saugomos virkštelės kraujo ląstelės tiks pačiam mažyliui, lygi 100 procentų, o kad šiomis ląstelėmis bus galima išgydyti artimiausius giminaičius – iki 75 procentų.

Medikų vertinimas gerokai santūresnis – esą neretai transplantacijoms reikia kaip tik negiminingo donoro, o atvejų, kai žmogui gydyti būtų panaudotos jo paties kamieninės ląstelės, Lietuvoje dar nėra buvę.

„Autologinė transplantacija yra tokia, kai persodinamos to paties žmogaus ląstelės, o alogeninė transplantacija yra tuomet, kai persodinamos kito žmogaus ląstelės. Taigi šiuo metu pasaulyje virkštelės kraujo kamieninės ląstelės yra naudojamos alogeninei transplantacijai. Jų panaudojimas autologinei transplantacijai onkohematologinėms ligoms gydyti iš tikrųjų yra labai problematiškas ir labai mažai galimybių, kad
tai bus daroma ateityje“, – teigia A. Pivoriūnas.

Iš virkštelės kraujo paimtos kamieninės ląstelės yra pačios jauniausios, aktyviausios ir sveikiausios iš visų suaugusio žmogaus ląstelių, nes virkštelės ląstelės užšaldomos, kol jų dar nespėjo paveikti nei užterštas oras, nei nenatūralus maistas, nei žalingi įpročiai arba ligos. Būtent virkštelės kamieninės ląstelės laikomos geriausia alternatyva kamieninėms ląstelėms iš embrionų, kurių tyrimui dėl etinių priežasčių priešinasi daugybė pavienių aktyvistų ir organizacijų.

„Bažnyčia pasisako už tai, kad nebūtų naudojami embrionai, kurie, paėmus kamienines ląsteles, žūsta, nes mes remiamės mokslu, teigiančiu, kad žmogus atsiranda nuo apvaisinimo momento. Taigi, jeigu kamieninių ląstelių šaltinis yra suaugęs žmogus, arba, kūdikiui gimus, paimamas kraujas iš virkštelės arba placentos ir jis vėliau naudojamas kaip kamieninių ląstelių šaltinis, siekiant gydyti arba padėti susirgus įvairiomis ligomis, nėra jokio prieštaravimo, jokių etinių problemų“, – tvirtina kunigas, gydytojas, bioetikos dėstytojas Andrius Narbekovas.

Nors kai kur pasaulyje veikia ir valstybiniai virkštelės kraujo bankai, Lietuvoje šią paslaugą teikia tik privatininkai. Dauguma jų klientų – vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys 30–40 metų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Tiesa, iki šiol mūsų šalyje veikė vos vienas kamieninių ląstelių bankas, o dabar į Lietuvos rinką žengia ir stambus tarptautinis veikėjas, tad kamieninių ląstelių paėmimo ir saugojimo paslauga turėtų atpigti.

196 laipsnių šalčio temperatūros skystame azote kamienines virkštelių ląsteles saugantys verslininkai prognozuoja, kad ateityje šių ląstelių naudojimas gydymui tik populiarės.

„Jeigu kalbame apie virkštelės kraujo kamienines ląsteles, tai jos yra kraujodarinės ir jų paskirtis yra daugiau gydyti kraujodaros ligas, pavyzdžiui, leukemiją ir kitas su tuo susijusias ligas. Tuo metu virkštelės audinyje yra randama daug mezenchiminių ląstelių, kurios taikomos organų regeneracijai – t.y. atkurti, atstatyti, užauginti netgi kažkurį organą“, – sako Šveicarijos kamieninių ląstelių banko „CryoSave AG“ atstovybės Lietuvoje direktorius Ainis Zoruba.

„1998 metais, kai tik atsirado šitas reikalas, jį buvo galima pritaikyti vienai ligai gydyti. 2012 metais pritaikomas jau daugiau kaip 70-čiai ligų gydyti. Kas bus 2020 metais ar vėliau, nes ląstelės paprastai saugomos 20 metų. Beje, kai kurie Europos ir pasaulio bankai teikia ir ilgesnę saugojimo paslaugą – t.y. 35–40 metų. Moksliškai yra ištirta ir įrodyta, kad jos yra gyvybingos ir išsaugo tuos parametrus 70 metų“, – pasakoja „Kamieninių ląstelių banko“ generalinis direktorius Nerijus Virbickas. 

Pirmoji virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija buvo atlikta Paryžiuje 1988 metais, o dabar tokios operacijos pasaulyje skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių.

Prognozuojama, kad jau 2015-aisiais šių transplantacijų skaičius dėl savo efektyvumo smarkiai viršys kaulų čiulpų transplantacijų skaičių, o ateityje atkuriamąja medicinos terapija galės pasinaudoti kas trečias žmogus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...