captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: L. Graužinienė nėra fatališka, nors veikia kaip buldozeris

Iki šiol Seimo Pirmininko pozicija buvo pernelyg nuvertinta, tačiau Loreta Graužinienė siekia šią ydingą praktiką pakeisti ir sėkmingai plečia savo galios ribas, įsitikinęs politologas Alvidas Lukošaitis. Tuo metu politologas Bernaras Ivanovas tikina, kad Seimo pirmininkė tėra politinės kovos įrankis, kuriuo siekiama sumenkinti prezidentės pozicijas artėjant rinkimams.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Iki šiol Seimo Pirmininko pozicija buvo pernelyg nuvertinta, tačiau Loreta Graužinienė siekia šią ydingą praktiką pakeisti ir sėkmingai plečia savo galios ribas, įsitikinęs politologas Alvidas Lukošaitis. Tuo metu politologas Bernaras Ivanovas tikina, kad Seimo pirmininkė tėra politinės kovos įrankis, kuriuo siekiama sumenkinti prezidentės pozicijas artėjant rinkimams.

Pasak A. Lukošaičo, iki šiol klostėsi labai prasta Seimo Pirmininko posto nuvertinimo tradicija: šis atitekdavo nusiminusiems dėl to, kad negaudavo premjero ar ministrų postų.

„Pastaruoju metu Seimo Pirmininko postas buvo dalijamas likutiniu principu. Jis būdavo skiriamas tam tikriems prie derybų stalo likusiems interesams patenkinti, spragoms užkimšti. Todėl dabar nustembama, kad Seimo pirmininkė bando parodyti, jog šitoje pozicijoje galima elgtis šiek tiek kitaip, negu pastaraisiais metais buvo įprasta“, – pastebi A. Lukošaitis. 

Konstitucinės teisės specialistas Vaidotas Vaičaitis pažymi, kad Seimo Pirmininkas turi labai plačius įgaliojimus, vien Seimo darbo moderatoriumi jo laikyti nevertėtų.

„Pagal Konstituciją, būtent Seimo Pirmininkas pavaduoja Prezidentą jam susirgus ar laikinai išvykus, laikinai eina Prezidento pareigas, pastarąjį pašalinus iš pareigų. Be to, Seimo Pirmininkas dalyvauja Valstybės gynimo taryboje, kas treji metai turi teisę siūlyti vieną Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą, gali šaukti neeilines Seimo sesijas, vadovauja Seimo plenariniams posėdžiams, pasirašo Parlamento priimtus įstatymus. Be to, tiesa yra ir tai, jog kiekvienas pareigūnas savo kompetencija ir autoritetu gali išsikovoti platesnę savo veiklos diskreciją kitų institucijų ar pareigūnų atžvilgiu“, – sako V. Vaičaitis.

A. Krupavičius: „Dabartinė Seimo pirmininkė nori turėti lygias pozicijas su prezidente“

Kalbėdamas apie Seimo Pirmininko galimybes sustiprinti savo politinės galios pozicijas, A. Lukošaitis pasitelkia prezidentės Dalios Grybauskaitės pavyzdį.

„Aš manau, kad dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė iškėlė Prezidento institucijos vertę ir padidino politinio veikimo galimybes labiau nei bet kas galėjo pagalvoti. Tokias ambicijas ir pastangas matome dabartinės Seimo pirmininkės asmenyje: L. Graužinienė stengiasi įrodyti Parlamento Pirmininko pozicijos vertę politinėje sistemoje, išplėtoti galių, gebėjimų ribas“, – tikina A. Lukošaitis.

Politologas Algis Krupavičius neabejoja, kad Seimo Pirmininkas de facto gali turėti daugiau įtakos ir didesnes galias, palyginti su užfiksuotomis įstatymuose ir Konstitucijoje, tačiau vis tiek liks Prezidento, Premjero šešėlyje.

„Dabartinė Seimo pirmininkė nori būti stipri, turėti lygias pozicijas su prezidente. Tačiau nors yra aktyvi, ji nekonkuruoja su Ministru Pirmininku, kuris Lietuvos politinėje sistemoje turėtų būti pati stipriausia figūra, – sako A. Krupavičius. ­­– Jei Seimo Pirmininką remia valdančioji dauguma, jo įtaka gali būti labai svarbi ir reikšminga. Teoriškai jis netgi gali būti svarbiausias asmuo valstybėje, bet tokio rezultato pasiekti, kai valdančioji dauguma yra partijų koalicija, beveik neįmanoma“. 

Ryškiausiai Seimo Pirmininkas sužibo apkaltos procese

A. Krupavičiaus manymu,  Vytautas Landsbergis (1996–2000 metų kadencijoje) buvo stiprus Seimo pirmininkas. Nuo 2004-ųjų Parlamentui vadovavusio Česlovo Juršėno politologas sako nesiryžtantis vadinti stipriu vadovu. Šis, anot jo,  stengėsi užtikrinti bendradarbiavimą svarbiausių institucijų, moderavo Seimo darbą.

Tačiau ryškiausias, pasak visų pašnekovų, buvo Artūras Paulauskas, labiausiai sužibęs rengiant Rolando Pakso apkaltą.

„Demokratinėje valstybėje tam tikra įtampa tarp skirtingų valdžios grandžių visada egzistuoja. Didžiausia įtampa yra buvusi tarp Seimo pirmininko Artūro Paulausko ir prezidento Rolando Pakso, todėl, manau, kad dabartinė Seimo pirmininkė nėra fatališka ar ypač išskirtinė“, – sako V. Vaičaitis.

Savo ruožtu B. Ivanovas primena, kad viešojoje erdvėje pasigirdo L. Graužinienės užuominų apie apkaltą prezidentei, tačiau, anot politologo, kol kas realios grėsmės dar nejusti.

„Apkaltos lyg ir nenusimato, nors visokie gandai sklaido ir nežinia ką viena ar kita politinė partija, grupė gali padaryti, kokią sumaištį sukelti. Politinį rudenį labai dažnai kyla bruzdėjimas, ypač paskatintas artėjančių rinkimų. Regis, kelios mūsų elito grupės nutarė, kad jiems su D. Grybauskaite nepakeliui, o Seimo pirmininkė tapo instrumentu, politine priemone situacijai keisti jiems norima kryptimi“, – svarsto B. Ivanovas.

Tačiau politologas pabrėžia, kad bet koks Seimo Pirmininko veikimas prieš Prezidentą, vienaip ar kitaip atsisuka prieš Vyriausybę, nes šios dvi in corpore yra vykdomoji valdžia.

B. Ivanovas apie L. Graužinienės veiksmus: „Tai yra buldozeris“

Politologo B. Ivanovo manymu, dabartinės Seimo pirmininkės veiksmai ir pasisakymai yra greičiau griausminga politinė retorika, nei noras iš tiesų plėsti politinės galios pozicijas ir imtis daugiau įsipareigojimų.

„Seimo pirmininkės veiksmai ir pasisakymai yra susiję su artėjančia Prezidento kampanija. Tai yra buldozeris, kurio tikslas – kiek įmanoma pakirsti dabartinės prezidentės pozicijas rinkimų belaukiant. Nuo to, kaip seksis toks veikimas, orientuotas į politinės kovos eskalavimą, priklausys, ar koalicija kels rimtą kandidatą rinkimuose ar apsiribos tik formaliu dalyvavimu. Kol kas, regis, Seimo dauguma nepraranda vilties turėti realų kandidatą“, ­– kalba politologas.

B. Ivanovas apgailestauja,  kad užuot siekę konsensuso, Seimo vadovai labai dažnai tampa daugumos interesų įtvirtintojais, siekia užgniaužti, ryškesnes opozicijos atakas, iškelti savo nuomonę. Pašnekovo manymu, taip būti neturėtų: „Kitose parlamentinėse respublikose Seimo Pirmininkas siekia maksimaliai įtraukti politinį spektrą, opoziciją, ieškoti sutartinų, bet ne konfrontacijos. Bet koks bandymas konfrontuoti turėtų būti vertinamas neigiamai.“

Tačiau politologas pabrėžia nemanantis, kad visa šių politinių žaidimų atsakomybė tenka Seimui ar Seimo pirmininkei. Pasak pašnekovo, mūsų politinės technologijos specialistai, politinės grupės, partijos neskaičiuoja daug ėjimų į priekį, mūsų politikoje yra labai daug avantiūrizmo: „Bandoma užvirti košę ir pažiūrėti, kas iš to išeis, tačiau dažniausiai be sumaišties visuomenėje, politinės sumaišties, tai jokių rezultatų neduoda. Ta visa sumaištis pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai gali pakenkti tarptautiniam Lietuvos autoritetui ir prestižui.“

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...