captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skubos tvarka teikiamos pataisos dėl žurnalistų šaltinio apsaugos

Antradienį Seimui planuojama pateikti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas įstatymų pataisas dėl žurnalistų šaltinių apsaugos.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Antradienį Seimui planuojama pateikti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas įstatymų pataisas dėl žurnalistų šaltinių apsaugos.

Šiuos projektus valstybės vadovė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Pagal prezidentės teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus.

Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.

Pagal teikiamas pataisas, siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.

Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau ši nuostatą nebuvo perkelta į įstatymą.

Prezidentės siūlymu, Baudžiamojo proceso kodekso pataisose taip pat siūloma įtvirtinti galimybę įslaptinti informacijos šaltinį, kurį vykdydamas teismo įpareigojimą atskleistų žurnalistas.

Atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, jog šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.

Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.

Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus suskubta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...