captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Paulauskas: valstybės paslapties BNS neatskleidė, žala nepadaryta

Tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos nutekinimo aplinkybes ir prieš žurnalistus taikytų priemonių teisėtumą pradėjusio aiškintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas sako, kad naujienų agentūra BNS savo pranešime jokios valstybės paslapties neatskleidė, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamas tyrimas netrukus gali žlugti.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos nutekinimo aplinkybes ir prieš žurnalistus taikytų priemonių teisėtumą pradėjusio aiškintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas sako, kad naujienų agentūra BNS savo pranešime jokios valstybės paslapties neatskleidė, todėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamas tyrimas netrukus gali žlugti.

„Išlieka labai stipri abejonė, ar ikiteisminis tyrimas yra pradėtas teisingai, nes informacija, kuri buvo paviešinta, aš turiu mintyje, kuri buvo parašyta BNS ir po to kitose žiniasklaidos priemonėse, šiandien jau tikrai visi sutinka, nėra slapta“, – po posėdžio, kuriame apklausė STT, VSD ir Generalinės prokuratūros vadovus, pareiškė A. Paulauskas.

Anot jo, paviešinta informacija galėjo būti žymima tik žemesnio lygio paslapties grifu, o tai iš esmės keičia nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą.

„Jau galima kalbėti ne apie nusikaltimą, o apie nusižengimą. Aišku, tada ir atitinkamos priemonės turi būti taikomos tą kriminalinį nusižengimą tiriant“, – kalbėjo jis.

Už valstybės paslapties atskleidimą nusikaltusiam asmeniui grėstų iki 3 metų kalėjimo, o už tarnybinės paslapties nutekinimą įstatymuose numatyta kur kas mažesnė bausmė – bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Surežisuota akcija?

Kol kas, anot A. Paulausko, didžiausi įtarimai dėl grifu „slaptai“ pažymėtos VSD informacijos parodymo žurnalistams krinta ant pačių VSD darbuotojų.

„Didžiausia (tikimybė, kad nutekino – red. past.) tas, kas turėjo, kas ruošė tas pažymas. Kiti gavo vėliau. Arba, mano supratimu, buvo suplanuotas tas nutekinimas, surežisuotas. (…) Čia viena iš versijų. Jie aiškinasi visas versijas, kurios yra viešai skelbiamos“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Pasak A. Paulausko, atskleidžiant VSD pažymos turinį valstybei nėra padaryta žala.

„Į klausimą, ar yra padaryta žala, mes nesuradome aiškaus atsakymo. Tokie atsakymai, kad gal po penkerių metų paaiškės, yra daugiau negu nerimti“, – pareiškė jis.

Įtariamųjų nėra, krėtė tik žurnalistę

A. Paulauskas pabrėžė, kad, nepaisant to, kokias pastangas pareigūnai dėjo siekdami kuo greičiau ištirti šią istoriją iki šiol byloje nėra įtariamųjų, o krata atlikta tik BNS redaktorės Jūratės Damulytės namuose.

„Į klausimą, ar yra įtariamųjų, šiandienos atsakymas „nėra“, – pabrėžė jis.

Pasak NSGK pirmininko, STT tyrimą dėl informacijos nutekinimo atlieka itin nenuosekliai, „banguotai“. Be to, A. Paulausko nuomone, tyrimo metu padaryti vaiko teisių konvencijos pažeidimai, baudžiamojo proceso pažeidimai.

„Toks netolygus tyrimas, kai vienų atžvilgiu ir naktį atliekami tyrimai, o kitų atžvilgiu galima veiksmus pradėti po trijų nedarbo dienų, rodo, kad jis banguoja ir nėra vienodas. Jei taip svarbu sužinoti, kas gavo, tai aš įsivaizduoju, kad visi adresatai turėjo būti pakelti naktį, o ne vienas“, – įžvelgė pareigūnų skirtingą požiūrį į skirtingas valstybės institucijas A. Paulauskas.

Apklaus tardytuosius

Anot jo, šiuo metu iš pareigūnų sužinoti kai kurias tyrimo detales buvo sunku, nes jie daug ką vadino ikiteisminio tyrimo duomenimis ir bandė švelninti situaciją. Todėl kitą savaitę NSGK ketina kviesti liudyti tuos, kuriuos tardė STT.

„Pirminę padarėme apklausą aukščiausių pareigūnų, bet, kad atsakytume į visus klausimus ir užbaigtume tyrimą, mums dar reikia apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavusius asmenis, tuos, pas kuriuos buvo darytos kratos, gal tuos, kurių buvo kompiuteriai paimti, tuos, pas kuriuos lankėsi naktį. Dabar institucijų vadovai bando švelninti situaciją, todėl, kad pilną vaizdą susidarytume, turime susirinkti ir kitos pusės, visų šaltinių atsakymus“, – sakė A. Paulauskas.

NSGK pirmininkas pažymėjo, kad tyrimas neužtruks, o komiteto išvadose gali būti reikalaujama teisėsaugos institucijų vadovų atsistatydinimų.

Pareigūnai dengėsi tyrimu

STT direktorius Saulius Urbanavičius ir generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, klausiami, ar ikiteisminiame tyrime dėl informacijos nutekinimo jau yra įtariamųjų, teigė nenorį atskleisti šios informacijos „taktikos sumetimais“. 

Be to, jie nebuvo linkę pasakoti, kuriuos asmenis, be žurnalistų, apklausė ir kieno namus, be žurnalistės J. Damulytės, krėtė.

„Tikrai nekomentuosiu atliktų veiksmų ir tų, kurie dar tik suplanuoti atlikti. (…) Atlikus kiekvieną tyrimo veiksmą kažkas paaiškėja, tačiau apie kažkokius galutinius rezultatus dar ne laikas kalbėti“, – po NSGK posėdžio sakė D. Raulušaitis.

Generalinio prokuroro pavaduotojo teigimu, kol kas per anksti sakyti, kad VSD savo informacijai tikrai suteikė per griežtą grifą, o BNS neatskleidė valstybės paslapties. Tai, anot D. Raulušaičio, gali pasakyti tik Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, į kurią yra kreiptasi.

„Tik jie gali pasakyti, ar pagrįstai įslaptinta vienokia ar kitokia informacija, ar ne“, – pabrėžė prokuroras. Jis neatmetė, kad šiai komisijai nustačius, kad valstybės paslaptis BNS žinutėje nėra atskleista, tyrimą gali tekti apskritai nutraukti.

Kol kas dar neaišku, kada Generalinė prokuratūra baigs tyrimą dėl STT taikytų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo metu STT vadovas S. Urbanavičius kol kas laikosi nuomonės, kad jo pavaldiniai nepažeidė jokių baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

„Turėdami tiek informacijos patys vertiname, kad priemonės tikrai adekvačios“, – sakė jis.

Atsiprašė „už situaciją“

S. Urbanavičiaus teigimu, krata buvo atlikta ne tik žurnalistės J. Damulytės namuose, nors A. Paulauskas po posėdžio tvirtino priešingai. Kur dar tariamai buvo atliktos kratos, STT vadovas nepatikslino.

 

Be to, S. Urbanavičius neigė informaciją, kad žurnalistės J. Damulytės namuose krata stebint vaikams buvo atliekama be tėvų sutikimo. Pasak jo, žurnalistės vyras pats liepė vaikams grįžti namo, kai juose dirbo STT pareigūnai.

„Šiuo atveju buvo sutarta su tėvais, kaip elgtis vaikų atžvilgiu. Tikrai tėvai davė sutikimą ir priėmėme bendrą sutarimą su tėvais, kad būtent taip vyks krata, kad tai jiems yra priimtina. Kratos metu dalyvavo ir advokatas, o tėtis būtent paskambino vaikams ir susitarė, kad vaikai grįžtų“, – teigė S. Urbanavičius.

STT vadovas tvirtino, kad po tyrimo galės išsamiau paaiškinti, kodėl buvo laikomasi vienokios ar kitokios taktikos, o žurnalistai versti atskleisti šaltinius. Tuo tarpu dabar S. Urbanavičius sakė pareigūnų klaidų atliekant tyrimą nematantis.

„Aš manau, kad šis nusikaltimas bandomas atskleisti būtent visomis įmanomomis kryptimis ir labai lygiaverčiai. Visi proceso veiksmai yra daromi lygiaverčiai, tiek Seimo atžvilgiu, kas pagarsėjo, tiek Vyriausybės, tiek prezidentūros ir kitų institucijų. Lygiaverčiai ir nepriklausomai“, – dėstė STT vadovas.

Klausiamas, už ką tuomet jo pavaduotojas Žydrūnas Bartkus pirmadienį viešai atsiprašė žurnalistų, S. Urbanavičius paaiškino, kad jis prašė atleidimo „už tokią situaciją, kad STT negali atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų ir visuomenei pateikti daugiau detalių“.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...