captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie Vilniaus r. savivaldybės – reikalavimai leisti vaikams mokytis lietuvių kalba

Po Vilniaus rajono savivaldybės langais būrys piketuotojų surengė protesto akciją, reikalaudami, kad šiame rajone būtų sudaromos sąlygos vaikus ugdyti darželiuose ir mokyti mokyklose lietuvių kalba. Piketuotojai Vilniaus rajono merei Marija Rekst įteikė savo reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Po Vilniaus rajono savivaldybės langais būrys piketuotojų surengė protesto akciją, reikalaudami, kad šiame rajone būtų sudaromos sąlygos vaikus ugdyti darželiuose ir mokyti mokyklose lietuvių kalba. Piketuotojai Vilniaus rajono merei Marija Rekst įteikė savo reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Vilniaus rajono miesteliai ir gyvenvietės, įsikūrusios gana arti sostinės, pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, tačiau juose itin trūksta vaikų darželių ir mokyklų. Bent jau lietuvių kalba, tvirtino antradienio vidurdienį prie Vilniaus rajono savivaldybės susirinkę piketuotojai.

Jauna keturių vaikų mama iš Riešės Jurga Ralytė tvirtino, kad vietų lietuvių grupėse Riešės darželyje tikrai nėra. „Nenoriu, kad būtų kažkokia fobija, bet visa tai man rodo tam tikrą tendencingumą. Mūsų vaikai iš tiesų yra skriaudžiami, mūsų poreikiai nėra tenkinami“, – kalbėjo mama.

Vaikus veža į Vilnių

Didžiojoje Riešėje yra sklypas, skirtas darželiui, bet savivaldybė nerodo iniciatyvos jame to darželio statyti. Nors Vilniaus rajono savivaldybė yra mažiausiai prasiskolinusi turbūt visoje Lietuvoje, – sakė J. Ralytė.

Vaikus tėvams tenka vežioti į Vilniaus darželius, mokyklas, nors miestas tuo ne itin džiaugiasi. Esą todėl jie priversti deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, tad praranda ir rajono savivaldybė – ji netenka gyventojų pajamų mokesčio dalies. Tačiau kuo mažiau lietuvių gyvena Vilniaus rajone, tuo jie mažesnę įtaką daro per rinkimus ir valdžia šioje savivaldybėje nesikeičia jau ne vieną kadenciją.

Anot J. Ralytės, du jos vaikai lanko Riešės darželį, tačiau tokią galimybę jie gavo tik dėl gausios šeimos. „Riešės darželis neturi lopšelio grupės, todėl jį vaikai gali lankyti tik nuo trejų metų. O dėl to kyla didžiulė problema tėvams grįžti į darbo rinką“, – pasakojo J. Ralytė.

Moters teigimu, Riešėje yra įrengti atskiri lietuviškas ir lenkiškas darželiai, tačiau lietuviškasis perpildytas, o šalia pradėtas statyti priestatas nebaigtas ir apleistas. „Didžiojoje Riešėje yra sklypas, skirtas darželiui, bet savivaldybė nerodo iniciatyvos jame to darželio statyti. Nors Vilniaus rajono savivaldybė yra mažiausiai prasiskolinusi turbūt visoje Lietuvoje, bet kai reikia, darbai nevyksta“, – sakė J. Ralytė.

Lietuviai diskriminuojami?

Vienas iš mitingo organizatorių, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vadovas Algimantas Masaitis išvardijo ir daugiau vietovių, kur itin aktuali ugdymo lietuvių kalba problema. „Lietuvos piliečiai Pietryčių Lietuvoje yra diskriminuojami. Turime omeny jaunas šeimas. Kaip ir visur, aplink miestą yra priemiesčiai, gyvenvietės. Vilniaus rajone galima paminėti Ažulaukę, Vaidotus, Avižienius ir t.t., kur statoma daug namų, jaunos šeimos, vaikų daug, o mokyklos ir darželiai yra tik lenkiški. Viena kita grupelė tik lietuviška yra, o lenkų grupių – kiek nori“, – kalbėjo A. Masaitis.

A.Masaičio teigimu, į lenkiškas grupes būtų galima priimti visus norinčius vaikus, tačiau žmonės esą nori mokytis valstybine kalba. „Avižieniuose prie mažo darželio statomas priestatas. Kiek žinome, yra viena grupė lietuvių kalba ir dar vieną duos, o lenkų yra po dvi. Prašymų į lietuvių darželį – 240. Tai ką gali padėti viena grupė? Riešėje darželis tipinis, sovietinis, dirba lenkų kalba, o mažame namelyje įkurta viena lietuviška grupė. Šalia statomo mūrinio pastato savivaldybė neužbaigia, o prašymų yra 198“, – piktinosi A. Masaitis.

Įteikė Konstituciją

Mitingo dalyviai pasirašė raštą, kuriame prašoma savivaldybės dar kartą peržiūrėti Vėriškių pradinės mokyklos-darželio reorganizacijos planus. Mokykla buvo restruktūrizuota ir kol kas nėra uždaryta tik todėl, kad teismai nepriėmė galutinio sprendimo dėl pertvarkos teisėtumo.

Šios mokyklos mokinių tėvų atstovė Laura Puraitė tvirtino, kad ši nedidelė mokykla šalia Nemenčinės yra tikrasis lietuviškumo židinys Vilniaus rajone, tačiau ją norima kuo greičiau uždaryti. Esą beliko „paskutinis mūšis“ – lapkričio 14 dieną teismas pasakys galutinį savo verdiktą.

Raštas dėl šios mokyklos skirtas Vilniaus rajono merei M. Rekst. Kartu jai atiteko ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip pabrėžė mitingo dalyviai, kad merė nepamirštų, kokioje šalyje gyvena ir kokių įstatymų privalo laikytis.

Vilniaus rajono savivaldybės atstovai pažadėjo pakomentuoti situaciją tik tuomet, kai gaus oficialų raštą iš mitingo dalyvių.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...