captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidento rinkimai: kokį vertinimą rinkėjai rašytų D. Grybauskaitei?

Prezidento rinkimų kampanijos starte tik du Lietuvos politikai visuomenės yra matomi kaip rimti pretendentai į šalies vadovo postą. Tai prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Prezidento rinkimų kampanijos starte tik du Lietuvos politikai visuomenės yra matomi kaip rimti pretendentai į šalies vadovo postą. Tai prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.

Politologas Lauras Bielinis prognozuoja, kad rinkimų baigtis labai stipriai priklausys nuo socdemų: jei populiariausia šalies politinė partija neiškels pakankamai stipraus kandidato, lenktynės dėl prezidento kėdės gali baigtis tuoj po starto.

D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius artimiausius konkurentus lenkia daugiau nei įspūdinga persvara. Tiesa, socialdemokratams gali tekti sunerimti. Mat europarlamentaras Zigmantas Balčytis, apsiskelbęs, kad kandidatuotų, jei to nedarys A. Butkevičius, sulaukia kur kas mažesnio visuomenės palaikymo nei partijos lyderis. L. Bielinio nuomone, tai rimtas signalas socdemams.

Skirtumas nieko nereiškia. Kol kas

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalį atlikta apklausa rodo, kad jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, tik du politikai – D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius – surinktų daugiau nei 10 proc. balsų.

Prezidentę savo favorite įvardijo 36,5 proc. respondentų. Už A. Butkevičių balsuoti norėtų 11,5 proc. respondentų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L. Bielinis DELFI teigė, jog atotrūkio tarp D. Grybauskaitės ir A. Butkevičiaus neverta sureikšminti. Mat abu politikai kol kas nesiima aktyvių veiksmų prezidento rinkimų arenoje.

„Nei vienas, nei antras savęs neeksponuoja. Čia mes matome kiekvieno iš jų pasyvų įdirbį. Ir rinkėjų reakciją į tą pasyvų įdirbį. Jeigu prasidėtų aktyvi rinkimų kampanija, tada, ko gera, abiejų skaičiai pasikeistų. Bet šiai dienai, aišku, startinė pozicija palankesnė D. Grybauskaitei – tai yra natūralu“, - kalbėjo L. Bielinis.

Z. Balčytis – ne blogiausias variantas, bet...

Socdemų kandidatu norintis būti Z. Balčytis sulaukė tik 3,3 proc. apklausos dalyvių simpatijų. L. Bielinio nuomone, šis skaičius jau rodo socialdemokrato įdirbį.

„Z. Balčytis labai aiškiai save išeksponavo. Be dviprasmybių, be abejonių: jis nori kandidatuoti. Ir tai davė rezultatą iš karto. Jeigu A. Butkevičius pasakytų „aš einu“, jo skaičiai šoktelėtų iš karto, - aiškino VDU profesorius. - Aš manau, Z. Balčytis pasiektų pakankamai daug. Jo autoritetą sustiprintų ir socialdemokratų autoritetas. O tai yra labai daug.“

Tačiau, pašnekovo teigimu, sykiu pastebėtina, kad jeigu Z. Balčytis, o ne A. Butkevičius, kandidatuotų į prezidentus, socdemai žaistų rizikingą žaidimą. Esą būtent nuo socdemų kandidato pirmiausiai priklausys, ar bus reikalingas antrasis prezidento rinkimų turas.

„Jis bus, jeigu socialdemokratų kandidatas bus ryškus, visiems žinomas. Ir jeigu jis iš tikrųjų aktyviai sieks ir norės būti prezidentu. Tada mes, ko gera, matysime antrąjį turą. O jeigu bus pasyvus dalyvavimas, tikrai D. Grybauskaitė laimės iš karto“, - prognozavo L. Bielinis.

Pasak jo, Z. Balčyčiui, kaip kandidatui į prezidentus, reikėtų visos įmanomos pagalbos – viešo A. Butkevičiaus ir visos partijos palaikymo gali ir nepakakti.

„A. Butkevičiaus įdirbis daug didesnis ir aiškesnis. Jis iš tikrųjų galėtų greičiau mobilizuoti aplink save rinkėjus. Na, o Z. Balčytis dirba neblogai. Nesakyčiau, kad jis yra pralošiantis A. Butkevičius. Bet šiai dienai A. Butkevičius yra aiškesnis kandidatas“, - svarstė pašnekovas.

Anot jo, Z. Balčyčiui pagalbos prireiktų ir iš kitų valdančiųjų partijų. Be to, europarlamentaro kandidatūros iškėlimas esą pareikalautų ir daugiau finansinių investicijų į jo rinkimų kampaniją.

R. Paksas gali džiaugtis

Trečias pagal populiarumą rikiuojasi teisės kandidatuoti dar neatgavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas. Tiesa, jo reitingas gerokai mažesnis nei dviejų pirmaujančių politikų – 4,3 proc. Už kitą „tvarkiečių“ vedlį Valentiną Mazuronį balsuoti norėtų 1,8 proc. apklaustųjų.

L. Bielinio manymu, apklausos rezultatai – geras signalas „tvarkiečių“ lyderiui R. Paksui.

„Čia, manau, mes matome, kad R. Pakso autoriteto inercija išlieka gana didelė. Ir mes matome, kad jis turi tam tikrų šansų tolimesnėje ateityje. Šįkart akivaizdu, kad teisinė kolizija (dėl kandidatavimo – DELFI) nebus išspręsta jo naudai. Ne todėl, kad bus išspręsta priešingai. Tiesiog nebus dar baigtas tas sprendinys. Bet, aš manau, iš šito rodiklio jis gali daryti išvadą, kad tam tikrą viltį galima turėti 2019-iesiems metams“, - teigė VDU profesorius.

Konservatoriai – „partija be lyderio“

Konservatorių lyderiai taip pat neturi kuo džiaugtis. Už buvusią Seimo pirmininkę Ireną Degutienę savo balsą atiduoti norėtų 3,3 proc. apklaustųjų, už partijos lyderį Andrių Kubilių – 1,3 proc.

L. Bielinio teigimu, tokie skaičiai pirmiausiai rodo, kad konservatorių lyderis nublanksta prieš I. Degutienę.

„Mes matome, kad partijoje formuojasi visai kitas lyderis negu yra teigiama. Ne A. Kubilius, o I. Degutienė“, - sakė politologas.

2009 m. prezidento rinkimuose konservatoriai kandidato nekėlė, buvę valdantieji neslepia, jog šis variantas svarstomas ir ruošiantis 2014 m. rinkimams. L. Bielinio nuomone, paramos D. Grybauskaitei deklaravimas turėtų tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.

„Taktiškai žvelgiant, jiems paranku (remti – DELFI) D. Grybauskaitę, nes su ja galima bendradarbiauti. Jie ją pažįsta ir ji juos pažįsta. Jiems gali ir naudinga būtų. Bet strategiškai žvelgiant – partija save eksponuoja kaip partiją be lyderio. Arba bijančią turėti lyderius. Nes jau kelintus rinkimus jie nekelia savo kandidato, o remia kažkokį bendrą – tai Valdą Adamkų, tai D. Grybauskaitę“, - svarstė pašnekovas.

„Darbiečiai“ žengia koja kojon su V. Tomaševskiu ir A. Zuoku

Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė ne sykį kartojo nekandidatuosianti – esą neabejotinas partijos kandidatas yra Artūras Paulauskas. Tačiau abu šie politikai apklausos dalyvių akyse atrodo vienodai: už L. Graužinienę prezidento rinkimuose balsuoti norėtų 2 proc. respondentų, už A. Paulauską – 2,1 proc. Abu „darbiečius“ nežymiai lenkia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis bei Vilniaus meras Artūras Zuokas – jie abu pelnė po 2,2 proc. respondentų simpatijas.

Anot L. Bielinio, dabartiniai „darbiečių“ reitingai gali būti laikomi šios partijos galimybių riba. Tačiau partija dėl esą neturėtų pernelyg jaudintis.

„Kad A. Paulauskas surinko 2,1 proc., tai, manyčiau, jam yra labai daug. Nežinau, ar jie sugebės padaryti daugiau. Bet rinkimai yra rinkimai. Jų rinkiminis interesas greičiausiai yra ne prezidento kėdė, o Europos Parlamentas ir savivalda“, - svarstė VDU profesorius.

Liberalams parankiausia E. Gentvilo kandidatūra

Tarp potencialių kandidatų minėti trys liberalų sąjūdžio politikai. Daugiausiai simpatijų – 1,9 proc. – sulaukė Eugenijus Gentvilas. Petras Auštrevičius ir Remigijus Šimašius prieš kolegą nublanko: juos palaikė tik atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. apklausos dalyvių. Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis į reitingą neįtrauktas, kadangi prezidento rinkimų dieną jis dar nebus pasiekęs kandidatui reikalingo 40 metų amžiaus.

L. Bielinio manymu, apklausos rezultatai signalizuoja, kad E. Gentvilas – vienas geriausių variantų liberalams.

„Akivaizdus lyderis šioje trijulėje matosi. Ir, ko gera, teisingai pasirinkta pačių rinkėjų. Eksponuojant E. Gentvilą, galima turėti tam tikrą rezultatą. Nors akivaizdu, kad laimėti prezidento rinkimų jis nesugebėtų“, - sakė politologas.

Prasčiausiai tarp politinių partijų lyderių pasirodė prieš pusmetį pradingusi, bet laiškus Lietuvai siuntinėjant „Drąsos kelio“ frakcijos Seime seniūnė Neringa Venckienė. Už ją savo balsą atiduotų tik 0,2 proc. apklaustųjų.

O gal G. Nausėda?

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda apklausoje pasirodė geriausiai tarp visų su politika nesusijusių visuomenės veikėjų. Jo reitingas didesnis nei daugelio žinomų politikų.

G. Nausėda nurungė ir A. Kubilių, ir V. Mazuronį, ir tris liberalus, ir L. Graužinienę. Žinomą ekonomistą prezidento kėdėje norėtų matyti 2,1 proc. respondentų – tiek pat, kiek pasisako už A. Paulauską, ir šiek tiek mažiau, nei yra V. Tomaševskio ir A. Zuoko gerbėjų. Buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Vygaudas Ušackas, regis, nekelia didelių simpatijų. Jį palaikytų 0,5 proc. apklaustųjų – tiek pat, kiek pasisakytų už buvusį prezidentės patarėją, Seimo narį Liną Balsį.

Beje, kas devintas gyventojas jau dabar deklaruoja apskritai nenorįs balsuoti prezidento rinkimuose. Antra tiek respodentų dar nepasirinko savo favorito.

Prezidentės vertinimas – pagal „populistinį veidą“

Apklausos dalyvių taip pat teirautasi, kokį pažymį dešimtbalėje skalėje jie rašytų dabartinei šalies vadovei D. Grybauskaitei. Vidurkis – 7,36.

„Geriau dabartinės prezidentės veiklą vertina moterys, 18-35 m. bei vyresni nei 55 m. respondentai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. Prasčiau – aukštąjį išsimokslinimą turintys bei didmiesčių gyventojai“, - pastebi „Spinter tyrimai“.

L. Bielinis vertinimą beveik atspėjo: politologo spėjimas – 7 balai. Pasak VDU profesoriaus, 7,36 – geras balas, o D. Grybauskaitė jį gali be didesnių pastangų kilstelėti.

„Manau, kad geras. Su visais tais negatyvais, kurie žiniasklaidoje eina jau kelintą mėnesį, ji labai neblogai laikosi. Jai pasiekti aukštesnį palaikymą yra nesudėtinga: tereikia žengti porą ryžtingesnių žingsnių“, - teigė L. Bielinis.

Politilogo žodžiais, palankesni vertinimai tarp vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo bei mažiau uždirbančių gyventojų apie prezidentę pasako daug.

„Tai rodo populistinį prezidentės veidą. Nes tie, kurie labiau išsilavinę, akyliau žvelgia į politiką – tiems mažiau rūpi prezidentė“, - sakė L. Bielinis.

Respondentų taip pat klausta, ar, jų nuomone, pakankamai galių turi Lietuvos prezidentas. Beveik pusė (47,4 proc.) apklausos dalyvių nurodė manantys, kad galių pakanka, 3,2 proc. – kad jų netgi per daug.

Tuo tarpu 37 proc. respodentų mano, kad prezidentui suteiktos galios Lietuvoje yra nepakankamos.

L. Bielinio nuomone, nemaža dalis tarp minėtųjų 37 proc. apklaustųjų – tvirtos rankos šalininkai ir D. Grybauskaitės gerbėjai.

„Gali būti. Tikrai gali būti. Tai iš esmės jos palaikytojai, kurie joje mato viltį išspręsti savo matomas problemas“, - reziumavo politologas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų spalio 18 - 31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...