captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skelbiamas karas kormoranams

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pavedė specialistams per mėnesį parengti kormoranų gausos reguliavimo programą.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pavedė specialistams per mėnesį parengti kormoranų gausos reguliavimo programą.

„Manau, kad kormoranai iš saugomų paukščių virto keliančiais grėsmę Lietuvos gamtai. Jų naikinami miškai ir žuvų ištekliai verčia itin sunerimti. Būtina riboti ir kormoranų skaičių, ir jų gyvenamąsias vietas. Todėl skubiai reikia programos šių paukščių optimaliai gausai ir jos reguliavimo būdams bei priemonėms nustatyti“, – teigė V. Mazuronis.

Didieji kormoranai peri tik kolonijose ir maitinasi tik pasirinktuose vandens telkiniuose. Lietuvoje pirmoji perinti jų pora buvo rasta 1985 metais. Nuo to laiko didžiųjų kormoranų populiacija išaugo iki 4–4,5 tūkst. porų.

Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo, šių paukščių daroma žala pasijuto apie 19952000 metus – mariose ėmė mažėti žuvų išteklių, o Kuršių nerijoje pradėjo nykti sengirė.

Todėl Aplinkos ministerija nustatė kormoranų populiacijos reguliavimo tvarką. Nuo 2007 metų, finansuojant ministerijai, šių paukščių gausa reguliuojama garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis visose penkiose jų kolonijose atšaldant nuo 20 iki 55 proc. dėčių.

Per šešerius metus buvo atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis – 3 kiaušiniai, tad dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 23 tūkstančiai kormoranų jauniklių.

„Tačiau tokių priemonių šiuo metu akivaizdžiai nebepakanka“, – pažymėjo ministras.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...